Rugsėjo 1-oji – Pasaulinė maldos už rūpinimąsi kūrinija diena

Popiežius Pranciškus Pasaulinę maldos už rūpinimąsi kūrinija dieną vadovaus Mišparams. Iškilmingos pamaldos rugsėjo 1-ąją Šv. Petro bazilikoje prasidės 17 val. Romos laiku. Tai bus jau antras kartas katalikų Bažnyčioje, kad švenčiama maldos diena už rūpinimąsi kūrinija. Šventę popiežius Pranciškus įsteigė prieš metus, rugpjūčio 10-ąją.

Romos vyskupas pristatydamas naująją šventę nurodė, kad ją įsteigė pagal ortodoksų Bažnyčios hierarchų, Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus ir Pergamo metropolito Jono siūlymą. Ortodoksų pasaulyje Kūrinijos diena švenčiama jau ne vieną dešimtmetį. Ją pradėjo Ortodoksų dvasinis vadovas Dimitrijus I, pakvietęs visą krikščioniją kasmet rusėjo 1-ąją Dievui padėkoti už kūriniją bei prašyti, kad ją globotų ir palaikytų sveiką. Dimitrijus I 1989 metais įsteigdamas šią dieną nurodė, kad ji būtų švenčiama pirmąją naujųjų liturginių metų dieną, kuri pagal ortodoksų kalendorių švenčiama būtent rugsėjo 1-ąją.

Krikščionių rūpinimasis kūrinijos apsauga įgijo naują ekumeninę paspirtį 2007 metais, kai Europos ekumeninio suvažiavimo, įvykusio Sibiu mieste Rumunijoje, sprendimu buvo įvesta „Kūrinijos apsaugos „Gavėnia““. Suvažiavimas pakvietė savo bendruomenes liturginį laikotarpį nuo rusėjo 1-ąją švenčiamos Kūrinijos dienos iki spalio 4-ąją švenčiamos Šv. Pranciškaus Asyžiečio, gamtos globėjo šventės, skirti maldai už kūrinijos apsaugą ir kad tame laikotarpyje „blaivesniu gyvenimo stiliumi pagrįstų savo atsakomybę už Dievo kūriniją“. Taip pat ši iniciatyva kilo iš Europos ortodoksų bendruomenių.

Popiežius Pranciškus per 2015 metų Sekmines, gegužės 24 dieną, padėjo savo parašą po naujausia enciklika „Laudato si“ apie rūpinimąsi bendraisiais namais. Jis savo mokymo dokumentui parinko Šv. Pranciškaus giesmės žodžius: „Būk pagarbintas, mano Viešpatie. Per sesę Žemę, mūsų motiną, kuri maitina, valdo, brandina įvairius vaisius, gėles spalvingas ir žolę“. Popiežius Pranciškus, enciklikoje prisimindamas savo pirmtakų Romos vyskupų mokymą, pabrėžė „neatidėliotiną būtinybę žmonijai radikaliai keisti savo elgesį, nes ypatinga mokslo pažanga, įstabiausi technikos laimėjimai, didžiausias ekonomikos augimas, jei nebus lydimi autentiškos socialinės bei moralinės pažangos, galiausiai atsigręs prieš žmogų“ (Paulius VI, 1970 m.) ir pakvietė į „pasaulinį ekologinį atsivertimą“ (Jonas Paulius II,  2001m.), nes „kūrinija pradedama eikvoti tada, kai nepripažįstame jokios aukštesnės instancijos, bet matome tiktai save (Benediktas XVI, 2008 m.).

Popiežius Pranciškus enciklikoje atskirai prisiminė „žaliuoju“ vadinamą Konstantinopolio patriarchą Baltramiejų I. Daugybę tarptautinių ir regioninių gamtos apsaugos iniciatyvų visame pasaulyje įgyvendinęs patriarchas yra pasiūlęs „pereiti nuo vartojimo prie aukos, nuo godumo prie dosnumo, nuo eikvojimo prie gebėjimo dalytis ir prie askezės, kuri reiškia mokytis duoti, o ne tiesiog atsižadėti“ (Baltramiejus I, 2003m. ). Popiežiaus globėjas šv. Pranciškus Asyžietis „galiausiai mums liudija, kokie neperskiriami yra tokie dalykai, kaip rūpinimasis gamta, teisingumas vargšams, įsipareigojimas visuomenei ir vidinė ramybė“ (Pranciškus, 2015 m.).

Popiežius Pranciškus kviečia rugsėjo 1-ąją Pasaulinę maldos už rūpinimąsi kūrinija dieną melstis, kad „Meilės Dievas (...) apšviestų tuos, kuriem priklauso valdžia ir pinigai, kad jie nenupultų į abejingumo nuodėmę, kad mylėtų bendrąjį gėrį, padėtų vargšams ir rūpintųsi mūsų gyvenamu pasauliu“, kad „Vargšų Dievas padėtų mums išvaduoti šios žemės apleistuosius ir užmirštuosius (...), kad saugotume pasaulį, o neplėštume jį, kad sėtume grožį, o neterštume ir niokotume“ (Pranciškus, 2015 m.). (Vatikano radijas)