2016-08-12 00:00:00

Šv. Maksimilijono Kolbe mirties 75 metinės


Sekmadienį, rugpjūčio 14 d., sukanka 75 metai nuo pranciškono kankinio kun. Maksimilijono Kolbe mirties Aušvico lageryje. Šia proga, Aušvico lagerio teritorijoje, prie keturioliktojo bloko, kurio požemyje buvo badu numarintas tėvas Kolbe, bus aukojamos Mišios, kurioms vadovaus Krokuvos arkivyskupas kard. Stanislaw Dziwisz.

Tėvas Maksimilijonas Kolbe į Aušvico lagerį buvo atvežtas 1941 m. gegužės 28 d. Po dviejų mėnesių, liepos pabaigoje, trys kaliniai pabėgo iš lagerio; buvo nustatyta, kad vienas pabėgusiųjų buvo ir iš bloko, kuriame buvo apgyvendintas tėvas Kolbe. Konclagerio viršininko sprendimu už vieną pabėgusį dešimt to bloko kalinių buvo pasmerkti bado mirčiai. Tėvas Kolbe nebuvo įtrauktas į pasmerktųjų, bet pats pasisiūlė mirti už kitą kalinį – šeimos tėvą Franciszeką Gajowniczeką. Konclagerio viršininkas leido.

Franciszekas Gajowniczekas liko gyvas. Perėjęs Aušvico pragarą jis sulaukė karo pabaigos, dalyvavo savo gelbėtojo tėvo Kolbe beatifikacijos ir kanonizacijos iškilmėse. Mirė 1995 m. pavasarį, praėjus daugiau kaip 53 metams nuo anos dienos kai tėvas Kolbe jam išgelbėjo gyvybę.

Tėvas Maksimilijonas Kolbe ilgiausiai iš visų pasmerktųjų, dvi savaites, ištvėręs bado bunkeryje, 1941 m. rugpjūčio 14 d. buvo nužudytas nuodų injekcija. Jo kūnas buvo sudegintas lagerio krematoriume, o pelenai išbarstyti. Popiežius Paulius VI 1971 m. kunigą Maksimilijoną Kolbe paskelbė palaimintuoju, o 1982 m. popiežius Jonas Paulius II jį kanonizavo.

Šių metų liepos 29 d. lankydamasis Aušvico lageryje popiežius Pranciškus ilgai tyliai meldėsi užėję į kamerą, kurioje prieš 75 metus mirė tėvas Maksimilijonas Kolbe. Popiežiaus vizito Aušvice diena – liepos 29-oji – sutapo su šv. Maksimilijono Kolbe pasmerkimo mirčiai 75-osiomis metinėmis. Nors nėra tai patvirtinančių dokumentų, tačiau manoma, kad būtent 1941 m. liepos 29 d. Aušvico kalinys tėvas Maksimilijonas Kolbe pasisiūlė mirti vietoje myriop pasmerkto kito kalinio.

Maksimilijonas Kolbe į altorių garbę buvo iškeltas dėl kankinystės, tačiau šventumo vainiko jis nusipelnė ir kitais per neilgą gyvenimą nuveiktais darbais. Iki šiol Lenkijoje veikia jo įkurtas kunigų ir pasauliečių judėjimas – vadinamieji Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos kariai. Tėvas Kolbe prieš karą įkūrė du stambius pranciškonų konventualų ir Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos kulto centrus – vieną Lenkijoje (Niepakalanow – Nekaltai Pradėtosios miestelį), kitą – Marijos sodą – Japonijoje, prie Nagasakio, kur keletą metų darbavosi kaip misionierius. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.