Kardinolas B. Stella: Šv. Klara Asyžietė moko evangelinės esmės ir radikalumo

Ką reiškia dalyvauti išvaduojančiame Dievo karalystės projekte ir juo dalytis? Tokį klausimą šv. Klaros Asyžietės liturginės šventės Mišiose iškėlė kardinolas Beniamino Stella, Dvasininkijos kongregacijos prefektas. Šventės Mišias jis aukojo Asyžiuje ketvirtadienį rugpjūčio 11 dieną prie Šv. Klaros relikvijų, jai dedikuotoje bazilikoje. Su kardinolu koncelebravo ir Mišiose dalyvavo daug Asyžiaus pranciškonų dvasinės šeimos narių ir vyskupijos atstovų – vyskupas , vienuoliai, kunigai, pasauliečiai. Daugelis jų taip pat dalyvavo šv. Klaros šventės maldos vigilijoje Šv. Damijono šventovėje.

Pasak kardinolo Stella, šventoji Klara yra nuolatinis priminimas Bažnyčiai, kad sugrįžtų prie evangelinės esmės ir radikalumo. Šventosios Klaros dvasinis tvirtumas pasižymėjo trilypiu gebėjimu įsiklausyti į Kristaus balsą, džiaugsmingai jį sekti ir liudyti jo meilę.

„Atsiliepimas į Kristaus kvietimą sudaro krikščioniško gyvenimo pagrindą. Dievas veikia mus ne naudodamas prievartą, o tampa mažu ir nuolankiu, tarsi norėdamas išmaldauti kad ir nedidelį erdvės plotą mūsų širdyje, kaip jaunikis, kuris beldžiasi į savo mylimosios duris.

Turime leistis būti išvedamais į dykumą, kad galėtume susikurti savyje „tuščios erdvės“, nes kai širdis laisva nuo bet kokio triukšmo, tada ji gali priimti Dievo žodį, kuris išvaduoja, perkeičia, gydo“.

Anot kardinolo Stella, to labai reikia ne tik kiekvienam mūsų asmeniniame gyvenime, bet ir Bažnyčiai, kuriai reikia įveikti aktyvizmo ir pasaulietiškumo pagundą, kad leistųsi būti Dievo vedama pas Viešpatį ir jį tyloje šlovintų.

„Tik kontempliuodamas Kristų šv. Klaros pavyzdžiu tikintysis atras savo džiaugsmo šaknis. Mes juk nesigiriam tuščiai ir paviršutiniškai savimi ar savo jėgomis ir neieškome savo gyvenimo džiaugsmo netikruosiuose stabuose, o pasitikime Dievu, kuris mus palaiko, lieka ištikimas net tada, kai parpuolame ir mus atveria nesibaigiančio gyvenimo ir susitikimo malonei“, kalbėjo kardinolas.

„Šitoks džiaugsmas užkrečia; esame Viešpaties meilėje, kad duotume vaisių pasauliui. Viešpats kviečia dalytis jo džiaugsmu, išeiti link kitų ir išlieti gyvenimą meilėje“. Prisiminęs popiežiaus Pranciškaus žodžius, kardinolas sakė, kad tai džiaugsmas, kurį suteikia visiems skirtos misionieriškos meilės vykdymas. „Tokį misionierišką troškimą galėsime įgyvendinti jei tapsime patikimais Dievo meilės liudytojais“, sakė Mišių homilijoje kardinolas Beniamino Stella.

Užbaigdamas homiliją Šv. Klaros šventės dieną Asyžiuje kardinolas Stella pakvietė dalyvauti išvaduojančiame Dievo karalystės projekte ir juo dalytis. Tai kvietimas kasdien skirti šiek tiek laiko Dievui; pajusti priklausymo jam džiaugsmo skonį ir šį džiaugsmą paskleisti į visą pasaulį; paaukoti savo gyvenimą meilei, tarnystei ir solidarios artimo meilės darbams, ypač vargšų globai.

Kardinolas Beniamino Stella, artimas popiežiaus Pranciškaus bendradarbis

Kardinolui Beniamino Stella, vienam iš artimųjų popiežiaus Pranciškaus bendradarbių Romoje, rugpjūčio 18 dieną sukanka 75 metai. Nepaisant to, kad Romos kurijos vadovams septyniasdešimt penkerių metų sukaktis paprastai reiškia išėjimą į pensiją, nepanašu, kad popiežius kardinolą atleistų iš einamų pareigų. Kaip tik atvirkščiai. Paskyręs Beniamino Stella Dvasininkijos kongregacijos prefektu prieš trejus metus ir kardinolu prieš dvejetą, popiežius Pranciškus prieš keletą savaičių jį kartu su Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu ir kitais hierarchais paskyrė naujojo Vatikano Komunikacijos Sekretoriato nariu.

Kardinolas Stella be to visai neseniai paskirtas naujuoju popiežiaus Jono Pauliaus I beatifikacijos bylos postulatoriumi, vietoj arkivyskupo Enrico Dal Covolo. Reikšminga, jog postulatorius ir šv. Jono Pauliaus II pirmtakas Albino Luciani, popiežiavęs tik trisdešimt tris dienas 1978 metais, yra kraštiečiai, kilę iš Italijos šiaurės rytų Veneto regiono. Dar artimesni jų kunigystės ryšiai. Kardinolas Stella įšventintas kunigu 1966 metais Vittorio Veneto vyskupijoje, kurios ganytojas tuo metu buvo  būsimasis popiežius Jonas Paulius I, vyskupas Albino Luciani.

Kardinolas Stella pagal profesiją yra diplomatas, daug metų atstovavo Šventajam Sostui įvairiuose kraštuose, įskaitant Kongą, Kubą ir Kolumbiją. Jį Bažnyčios diplomato keliu nukreipė būtent Vittorio Veneto vyskupas Albino Luciani, pasiuntęs į Vatikano diplomatus rengiančią Popiežiškąją Bažnyčios akademiją. Po keturių dešimtmečių diplomatinės tarnybos ir tarnystės Valstybės sekretoriate, Beniamino Stella tapo šios Popiežiškosios Akademijos pirmininku.

Kardinolas Stella - popiežiaus Jono Pauliaus I beatifikacijos bylos postulatorius

Kardinolas Stella, liepos mėnesį lankydamas Lentiai miestelio parapiją Belluno vyskupijoje netoli Dievo tarno Jono Pauliaus I gimtinės, atkreipė dėmesį į tikinčiųjų pamaldumą į Dievo tarną Joną Paulių I. Tiek klebonas, tiek vyskupas papasakojo bylos postulatoriui, jog nors praėjo 38 metai nuo Jono Pauliaus I išrinkimo popiežiumi ir jo mirties, tebėra yra labai gyvas jo atminimas.

Belluno ganytojas vyskupas Corrado Pizziolo pastebėjo, kad lankydamas savo vyskupijos tikinčiuosius, pamatė daugumoje namų pakabintą Dievo tarno Jono Pauliaus I portretą. „Luciani yra mūsų popiežius. Mums jis jau dabar šventasis“, su pasididžiavimu sakė vyskupas apsilankiusiam kardinolui Stella. Pasak vietinės spaudos pranešimų, kardinolas parapijos tikintiesiems pasakė, kad vyskupo Albino Luciani – popiežiaus Jono Pauliaus I byloje dar reikia daug nuveikti, tačiau reiškė viltį, kad netrukus bus galima sulaukti jo pripažinimo palaimintuoju.

Albino Luciani, buvęs Venecijos patriarchas ir kardinolas buvo išrinktas popiežiumi po pal. Pauliaus VI mirties 1978 metais. Išrinkus naujuoju Romos vyskupu, Luciani pasivadino Jonu Pauliumi I, tačiau netrukus mirė. Dar tais pačiais metais jo įpėdiniu tapo kardinolas iš Krokuvos, šv. popiežius Jonas Paulius II. (Vatikano radijas)