Popiežius meldėsi už Siriją

Švento Petro aikštėje sekmadienio vidudienį pasikartojo tradicinė Popiežiaus malda su maldininkais, kurie rugpjūčio 7 dieną, nepaisant spiginančios saulės ir tvankaus karščio gausiai susirinkimo pamatyti popiežių Pranciškų, su juo ir kitais žmonėmis iš viso pasaulio sukalbėti „Viešpaties Angelo“ maldą ir gauti Romos vyskupo Apaštališkąjį palaiminimą.

Šventasis Tėvas sekmadienį ypatingą dėmesį paskyrė karo neteisingumą kenčiantiems Sirijos gyventojams, ypač vaikams. Po maldos kreipdamasis į maldininkus Šv. Petro aikštėje popiežius sakė:

Brangūs broliai, sesės, deja iš Sirijos toliau pasiekia žinios apie karo pilietines aukas, ypač iš   Alepo. Nepriimtina, kad tiek daug nekaltų žmonių, įskaitant daugelį vaikų, turi sumokėti konflikto kainą. Tai galingųjų taikos troškimo stokos ir uždarų širdžių kaina. Malda ir solidarumu esame arti sirų brolių ir sesių, juos pavedam Mergelės Marijos motiniškai globai.

Po to popiežius praprašė visų tylia malda pasimelsti už Sirijoje kenčiančius dėl karo ir sukalbėti maldą „Sveika, Marija!“

Kiek vėliau, jau pasibaigus maldos susitikimui, iš Šventojo Tėvo socialinio tinklo „Twitter“ paskyros paskelbtoje žinioje popiežius paragino nugalėti blogį gerumu:

Žinutėje sakoma: „Neapykantos ir naikinimo veiksmams priešpastatykime gerumo veiksmus. Gyvename visuomenėse su skirtingomis kultūromis ir religijoms, tačiau esame broliai“.

Prieš Vidudienio maldą pasakytoje kalboje Šventasis Tėvas pakomentavo sekmadienio Mišių Evangelijos pasakojimą ir Jėzaus pamokymą.

Broliai seserys, šiandienos evangelijoje (Lk 12, 32-48) Jėzus kalba savo mokiniams apie tai, koks turėtų būti jų nusistatymas laukiant paskutiniojo susitikimo su juo. Jis aiškina, kad šio susitikimo laukimas turėtų būti palydėtas gyvenimo, kupino gerų darbų. Jis be kita ko sako: „Išparduokite savo turtą ir išdalykite jį išmaldai. Įsitaisykite sau piniginių, kurios nesusidėvi, kraukite nenykstantį lobį danguje, kur joks vagis neprieis ir kandys nesuės.“ (Lk 12, 33). Tai kvietimas įvertinti išmaldos vertybę, kaip gailestingumo darbą, nepasikliauti praeinančiais dalykais, naudotis gerybėmis be prisirišimo ir savanaudiškumo, tačiau pagal Dievo logiką, o tai yra atidumo kitiems logika ir meilės logika. Mes galime turėti daug, būti labai prisirišę prie pinigo, tačiau pabaigoje mes jų negalėsime pasiimti su savimi. Neužmirškite, kad „įkapių drabužiuose nėra kišenių“.

Jėzaus mokymas tęsiasi trimis trumpais palyginimais apie budėjimą. Tai svarbu: budėti, būti atidiems, gyvenime būti budinčiais. Pirmasis yra palyginimas apie tarnus, kurie naktį laukia sugrįžtančio šeimininko. „Laimingi tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius“ (Lk 12, 37). Tai pamaldaus Viešpaties laukimo palaiminimas, pasirengimas vykdyti tarnystę. Jis prisistato kiekvieną dieną, beldžiasi į mūsų širdies duris. Ir kas jas atidarys bus palaimintas, nes sulauks didelio atlyginimo: iš tikrųjų pats Viešpats taps savo tarnų tarnu, o tai gražus atlyginimas, didžiojoje jo karalystės puotoje jis pats eis jiems patarnauti. 

Šiuo palyginimu, kurio pasakojimo veiksmas įvyksta naktį, Jėzus pristato gyvenimą kaip darbštaus laukimo išvakares, įvykstančias prieš šviesiąją amžinybės dieną. Norint patekti, reikia būti pasirengusiems, žvaliems ir vykdantiems tarnystę kitiems guodžiant vilčiai, kad „anapus“ ne mes tarnausime Dievui, o Jis pats priims mus prie savo stalo. Gerai pagalvojus, tai jau įvyksta kas kart, kai sutinkame Viešpatį maldoje, arba vargšų tarnystėje, ypač Eucharistijoje, kurioje Jis parengė puotą, kad pamaitintų mus savo Žodžiu ir savo Kūnu.

Antroje parabolėje kalbama apie nenumatomą vagies apsilankymą. Ši aplinkybė reikalauja budėjimo. Jėzus ragina: „Ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“ (Lk, 40). Mokinys yra tasai, kuris laukia Viešpaties ir jo karalystės. Evangelija tai paaiškina trečioje parabolėje, kuri pasakoja apie namų administratorių kai jau išvykęs jų savininkas. Pirmame vaizde administratorius ištikimai vykdo savo uždavinius ir gauna atlyginimą; antrame jis piktnaudžiauja savo valdžia ir muša tarnus, todėl nelauktai sugrįžus savininkui bus nubaustas. Toks scenarijus apibūdina ir mūsų laikams dažną situaciją: daug kasdienio neteisingumo, prievartos ir piktumo kyla iš noro elgtis kaip kitų žmonių gyvenimo šeimininkai. Turim tik vieną šeimininką, kuris nemėgsta būti vadinamu „šeimininku“, o „Tėvu“. Visi esame tarnai, nusidėjėliai ir vaikai, Jis vienintelis Tėvas!

Jėzus šiandien mums primena, kad laukimas amžino palaiminimo neatleidžia nuo pareigos daryti pasaulį teisingesnį ir labiau sugyvenamą. Kaip tik atvirkščiai: būtent mūsų viltis turėti Karalystę amžinybėje verste verčia darbuotis, kad būtų pagerintos žemiškojo gyvenimo sąlygos, ypač pačių silpniausių brolių.

Popiežius Pranciškus užbaigė sekmadienio vidudienio maldos apmąstymą prašydamas Mergelės Marijos, kad pamokytų būti ne dabartimi pasitenkinančiais žmonėmis ir bendruomenėmis, ar dar blogiau, praeities nostalgikais, o einančiais į Dievo ateitį, į susitikimą su Juo, mūsų gyvenimą ir mūsų viltį. (Vatikano radijas)