Pal. Kalkutos Motina Teresė: „Gerojo Samariečio ikona“

Popiežius Pranciškus rugsėjo 4 dieną vadovaus pal. Kalkutos Motinos Teresės kanonizavimo Mišioms. Apeigos dvidešimt trečiąjį eilinį sekmadienį Šv. Petro aikštėje prasidės 10 val. 30 min. Romos laiku. Pranešdamas apie šį Bažnyčios gyvenimui svarbų Gailestingumo metų įvykį popiežiaus liturginių apeigų vadovas mons. Guido Marini priminė galimiems kanonizacijos Mišių koncelebrantams įprastinę liturginių apeigų tvarką.

Pal. Kalkutos Motina Teresė skelbiama visuotinės Bažnyčios šventąja praėjus devyniolikai metų nuo jos mirties Kalkutoje 1997 metais rugsėjo 5 d. Motinos Teresės laidotuvės Indijos vyriausybės sprendimu buvo valstybinės. Vienuolė buvo palaidota Meilės misionierių kongregacijos patalpose Kalkutoje. Jos kapas netrukus tapo piligrimysčių ir maldos vieta visų religijų tikintiesiems, tiek vargams, tiek turtingiems. Plačiai paplitęs garsas apie vienuolės šventumą ir jos užtarimu patirtas malones paskatino šv. popiežių Joną Paulių II leisti, kad Meilės misionierių kongregacijos steigėjos Motinos Teresės beatifikacijos byla būtų pradėta nepraėjus dvejiems metams nuo mirties, o jau 2002 metais popiežius patvirtino dekretus dėl Kalkutos Motinos Teresės herojiškų krikščioniškų dorybių ir jos užtarimų įvykusių stebuklų.

Skelbdamas Bažnyčios palaimintąja, šv. Jonas Paulius II pavadino Kalkutos Motiną Teresę „Gerojo Samariečio ikona“: „Kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas“ (Mk 10,44). Tai meilės ir tarnystės kelias. Jis apsuka aukštyn kojomis bet kokią logiką. Šiuo keliu ėjo Kristus iki kryžiaus mirties. Šia logika vadovavosi Motina Teresė. Ji ėjo visur, kad tarnautų Kristui vargingiausiuose iš vargšų. Jos negalėdavo sustabdyti nei konfliktai, nei karai. Taip apie Kalkutos Motiną Teresę beatifikacijos mišiose 2003 metų spalio 19 dieną kalbėjo šv. Jonas Paulius II.

Popiežius tą kartą sakė, kad jis asmeniškai yra dėkingas šiai drąsiai moteriai. Ji kartais užeidavo pasisakyti apie savo patirtį evangelinių vertybių tarnystėje. Pasak jo, Motinos Teresės tarnystės vargšams pagrindą sudarė gilus, tikėjimu pagrįstas įsitikinimas, kad kai paliečia suluošintus vargšų kūnus ji iš tikrųjų paliečia Kristaus kūną, pagal Evangelijos žodžius: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25,40). Ji savo tarnystę kreipė į Jėzų, jaudinančiai slypintį vargingiausių iš vargšų pavidale. Motina Teresė, sakė šv. Jonas Paulius II, iškelia giliausią tarnystės reikšmę – meilės veiksmus išalkusiems, ištroškusiems, svetimšaliams, nuogiems, ligoniams, kaliniams.

Būsima šventoji Kalkutos Motina Teresė kartą apie save yra pasakiusi: „Esu albanė pagal kraują ir indė pagal pilietybę. Tikėjimo atžvilgiu esu vienuolė katalikė. Pagal pašaukimą - priklausau pasauliui. Tačiau pagal širdį visiškai priklausau Jėzaus Širdžiai“.

Prieš tapdama vienuole Motina Teresė vadinosi Gonhxa Agnes Bojahxiu. Ji gimė Makedonijos sostinėje Skopje 1910 metų rugpjūčio 26 d. Būdama penkerių priėmė pirmąją Komuniją ir po metų sutvirtinimo Sakramentą. Atvyko į Kalkutą 1928 metais, dirbo mokykloje. Davė vienuolinius įžadus 1937 metais. Tačiau darbas netenkino. Užtat išėjo globoti Kalkutos gatvėse skurstančius ir mirštančius vargšus.

Palikusi vienuolyną 1948 metais persikėlė į Kalkutos lūšnynų rajoną. Įkūrė Meilės misionierių seserų kongregacija 1950 metais. Pradžioje talkinama kelių moterų, ilgainiui išgarsėjo visame pasaulyje: vis daugiau savanorių keliavo į Kalkutą dirbti su Motina Terese, jaunos moterys stojo į Meilės misionierių kongregaciją. Po poros metų nuo vienuolijos regulos patvirtinimo 1965 metais, Meilės misionierių centrai ėmė kurtis ir už Indijos ribų. Pirmasis – Venesueloje, pal. popiežiaus Pauliaus VI raginimu. Vėliau kiti Romoje, Tanzanijoje ir netrukus visuose pasaulio kontinentuose. 1979 metais motinai Teresei suteikta Nobelio taikos premija. Praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje Motina Teresė įsteigė seserų kongregacijos misijų namus beveik visuose komunistiniuose kraštuose, įskaitant buvusią Sovietų Sąjungą, Albaniją ir Kubą.

Siekdama dar geriau padėti vargšams, tiek fiziškai, tiek dvasiškai, Motina Teresė įkūrė Meilės misionierių brolių kongregaciją 1963 metais, Kongregacijos kontempliatyvių seserų atšaką 1976 metais, kontempliatyvių brolių atšaką 1979 metais ir Meilės misionierių tėvų kongregaciją 1984 metais. Dar vėliau suformavo Meilės misionierius pasauliečius ir Kunigų sąjūdį „Corpus Christi“ visiems, kurie troško dalytis steigėjos charizma ir dvasingumu sekant Kalkutos Motinos Teresės pramintu „mažuoju šventumo keliu“.

Meilės misionierių kongregacijos įkūrėjos gimimo šimtmetis 2010 metais atmintas ir itin iškilmingai švęstas daug kur pasaulyje. Popiežius Benediktas XVI šia proga kvietė „džiugiai dėkoti Viešpačiui už tą nepaprastą dovaną,  kokia Bažnyčiai ir visam pasauliui buvo Motinos Teresės gyvenimas ir dabar yra jos dvasinių dukterų nenuilstamai tęsiama meilės kupina veikla (...). Su pasitikėjimu atsiliepdama į Viešpaties kvietimą, Motina Teresė viso pasaulio akivaizdoje įkūnijo apaštalo šv. Jono žodžius: „Mylimieji, jei Dievas mus taip pamilo, tai ir mes turime mylėti vieni kitus. Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka, ir jo meilė mumyse tobula tampa“ (1Jn 4,11-12)“.

Pal. Kalkutos Motinos Teresės šimtmečio iškilmė Kalkutoje suvienijo krikščionis, musulmonus, induistus ir sikhus, jos garbei rugpjūčio 26-oji Indijoje paskelbta nacionaline našlaičių diena, išleista nepaprasta 5 rupijų monetos emisija. Indijos geležinkeliai Motinos Teresės vardu pavadino traukinį. Makedonijos sostinėje, kur palaimintoji gimė sušaukta neeilinė krašto parlamento sesija, paskelbta Motinos Teresės vardu pavadinta nacionalinė premija. Vokietijos paštas išleido Palaimintajai skirta pašto ženklą. Kitos šventės surengtos pagrindinėse Europos sostinėse ir daugelyje Italijos miestų. Palaimintajai Kalkutos Motinai Teresei dedikuotos bažnyčios daugelyje pasaulio kraštų. (Vatikano radijas)