2016-07-29 19:30:00

Pasaulio jaunimo dienų Kryžiaus kelias


Penktadienio vakarą popiežius Pranciškus vėl sugrįžo į Krokuvos Blonia parką ir dalyvavo Pasaulio jaunimo dienų Kryžiaus kelio pamaldose. Prieš atvykdamas į jaunimo susibūrimo ir maldos vietą, popiežius užsuko į Krokuvos pietinėje dalyje, priemiestiniame Prokocim rajone esančią pediatrinę ligoninę, susitiko su pacientais ir jų tėvais, su ligoninės personalu ir sergančius vaikus globojančiais savanoriais bei seserimis vienuolėmis.

„Kaip labai norėčiau, kad mes, krikščionys, sugebėtume kaip Jėzus būti artimi kiekvienam sergančiam žmogui“, - kalbėjo popiežius vizito ligoninėje metu. „Deja, mūsų visuomenė yra užsikrėtusi atmetimo kultūra, kuri yra visiškai priešinga priėmimo kultūrai. Nuo jos labiausiai nukenčia silpniausi ir pažeidžiamiausi žmonės. Dėl to labai džiaugiuosi, matydamas su kokia meile šioje ligoninėje globojami mažutėliai. Ačiū jums už tokį žmoniškumo ir krikščioniškumo liudijimą“.

Penktadienio pavakare Krokuvos Blonia parke prasidėjęs Kryžiaus kelias yra kiekvienų Pasaulio jaunimo dienų programos neatskiriama dalis, panašiai kaip ir kitos pastovios dalys – atidarymo Mišios, katechezės, popiežiaus sutikimo šventė, maldos vigilija prieš uždarymą ir iškilmingos uždarymo Mišios. Pagal jau prieš dešimtmečius susiformavusį Pasaulio jaunimo dienų šventimo scenarijų penktadienio vakaras skiriamas Kryžiaus kelio apmąstymui.

Šiemetinių Pasaulio jaunimo dienų Kryžiaus kelio slėpinių apmąstymai priderinti prie visoje Bažnyčioje švenčiamų Gailestingumo metų. Naudojama tradicinė keturiolikos stočių schema, tačiau prie tradicinių Kristaus kančios slėpinių priderinti pamąstymai apie septynis gailestingumo darbus kūnui ir septynis gailestingumo darbus sielai.

Štai, pavyzdžiui, penktadienio vakaro jaunimo Kryžiaus kelio pamaldose Krokuvoje apmąstant pirmąją stotį - Jėzaus nuteisimo mirčiai slėpinį – kartu buvo kalbama ir apie krikščionio pareigą priimti į namus keleivį. O šį gailestingumo darbą dar labiau aktualizavus ir pritaikius mūsų dienoms – buvo kabama apie migrantų ir pabėgėlių dramą, apie mūsų laikyseną jos akivaizdoje, apie solidarumo pareigą ir veidmainystės pagundą.

Panašiai aktualizuoti ir su gailestingumo metų šventimu suderinti visų stočių apmąstymai. Antroje stotyje, kurioje apmąstomas kryžiaus uždėjimas Jėzui ant pečių, buvo kalbama apie krikščionių pareigą alkstantį pamaitinti, o štai devintoje stotyje – „Jėzus trečią kartų puola po kryžiumi“ – jaunimas buvo pakviestas pamąstyti apie pareigą patarti abejojantiems.

Kryžiaus kelio stočių apmąstymus papildė popiežiaus Pranciškaus kalba, kurioje apie mūsų pareigą padėti artimui ir ypač kenčiančiam žmogui jis kalbėjo primindamas Evangelijos pagal Matą 25 skyrių – Jėzaus palyginimą apie paskutinįjį teismą.

Šie Jėzaus žodžiai – tai, pasak popiežiaus, atsakymas į klausimą, kurį mes dažnai girdime savo mintyse ir širdyje: „Kur yra Dievas?“. Kur yra Dievas, jei pasaulyje tiek daug blogio,  jei žmonės kenčia alkį ir troškulį, jei nuturi namų, jei jie priversti bėgti iš savo gimtų kraštų? Kur yra Dievas, jei nekaltieji žūsta nuo smurto, terorizmo ir karų? Kur yra Dievas, jei ligos negailestingai iš mūsų atima mums artimus žmones? Kodėl vaikai išnaudojami, žeminami, verčiami kentėti?  Kur yra Dievas kai nerimas ir abejonės prislegia sielą? Tai klausimai, į kuriuos pats žmogus nesugeba atakyti. Galime tik kelti akis į Jėzų ir prašyti, kad jis duotų atsakymą. Ir Jėzaus atsakymas: „Dievas yra juose. Dievas juose kenčia. Dievas su kiekvienu iš jų susitapatina“.

„Pats Jėzus susitapatino su šiais kenčiančiais mūsų broliais ir seserimis, sutikdamas eiti skausmingu Kryžiaus keliu, - kalbėjo popiežius jaunimui. Mirdamas ant kryžiaus jis atiduoda į Tėvo rankas visas žmonių kūno, sielos ir moralines žaizdas. Apkabindamas kryžiaus medį, Jėzus apkabina visų laikų žmonių nuogumą ir alkį, troškulį ir vienatvę, skausmą ir mirtį. Kryžiaus kelias yra vienintelis kelias, nugalintis  nuodėmę, blogį ir mirtį, nes iš jo spindinti prisikėlimo šviesa. Prisikėlimu Kristus atveria naujo gyvenimo akiračius. Kryžiaus kelias tampa keliu į viltį ir ateitį“. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.