Popiežius pasmerkė išpuolius Vokietijoje ir Afganistane; kvietė melstis už PJD

„Kai melsitės, sakykite: Tėve“ – tai pasak popiežiaus pats svarbiausias dalykas, kurio Jėzus mus moko apie maldą, tai raktas, kurio dėka yra įmanomas pasitikėjimo kupinas dialogas su Dievu.

Popiežius Pranciškus tai sakė sekmadienio vidudienį, prieš kartu su maldininkais susirinkusiais į Šv. Petro aikštę kalbėtą įprastinę „Viešpaties Angelo“ maldą komentuodamas šio sekmadienio Evangeliją, kurioje mokiniai prašė Jėzų išmokyti juos melstis.

Po kreipinio „Tėve“, seka du prašymai – „teesie šventas tavo vardas“ ir „teateinie tavo karalystė“. Vadinasi, krikščionių maldoje Dievui turi būti skirta svarbiausia vieta, turime leisti gyvenime reikštis jo šventumui ir viešpatauti jo meilės karalystei. Toliau Jėzaus išmokytoje maldoje seka trys prašymai: duonos, atleidimo ir pagalbos, kad nepasiduotume pagundoms. Iš tiesų, sakė Pranciškus, „neįmanoma gyventi be duonos, neįmanoma gyventi be atleidimo, neįmanoma gyventi be Dievo pagalbos kai esame gundomi“.

Mokydamas melsti duonos, Jėzus sako, kad turime prašyti Dievą to, kas svarbiausia, kad neturime prašyti nebūtinų dalykų. Turime prašyti mūsų kelionei būtinos duonos, o ne to kas tik apsunktinų mūsų kelionę. Mokydamas melsti atleidimo, Jėzus sako, kad tik suvokdami savo nuodėmingumą ir patyrę Dievo gailestingumą mes sugebėsime broliškai gyventi su kitais žmonėmis. „Jei žmogus nesijaučia esąs atleidimą gavęs nusidėjėlis, jis nesugeba atleisti kitam, - sakė Pranciškus. Viskas prasideda atleidimą išgyvenusioje širdyje“. Galiausiai prašymas „neleisk mūsų gundyti“, reiškia, jog mes gerai suvokiame savo situaciją, jog puikiai žinome, kad mums gresia blogis ir sugedimas.

Sekmadienio Evangelija baigiasi dviem trumpais Jėzaus palyginimais, kuriais jis mus moko, kad melsdamiesi turime pasitikėti Dievu ir kad mūsų malda turi būti ištverminga.  „Turime ištvermingai melstis Dievui ne tam, kad jį įtikintume, - sakė popiežius, - bet kad stiprėtų mūsų tikėjimas ir mūsų kantrybė, tai yra kad stiprėtų mūsų pajėgumas kartu su Dievu kovoti už tai kas svarbiausia ir reikalingiausia. Maldoje esame dviese: Dievas ir aš. Maldoje mes abu kovojame už tai kas svarbiausia. Tarp svarbiausių dalykų, apie kuriuos šiandien Jėzus kalba Evangelijoje, yra Šventoji Dvasia, kurios mes dažniausiai neprašome“. „Kokia graži būtų mūsų malda, jei kiekvienas prašytume: „Tėve, duok man savo Dvasią“.

Sekmadienio vidudienį popiežius taip pat paminėjo pastarųjų dienų dramatiškus įvykius Vokietijoje ir Afganistane, kur žuvo daug nekaltų žmonių. „Esu artimas aukų artimiesiems ir sužeistiesiems, sakė popiežius. Kviečiu jus kartu su manimi melstis, kad Viešpats įkvėptų visiems gerumo ir brolybės troškimą. Kuo labiau atrodo neįveikiami sunkumai ir kuo tamsesnės saugumo ir taikos perspektyvos, tuo karštesnė turi būti mūsų malda“.

Sekmadienio vidudienio maldos susitikimo pabaigoje popiežius Pranciškus paminėjo jau priartėjusiais 31-ąsias Pasaulio jaunimo dienas ir savo kelionę šia proga į Krokuvą, kuri prasidės jau trečiadienį. Iš viso pasaulio į Krokuvą keliaujantį jaunimą tegloboja šv. Jonas Paulius II. Galiausiai popiežius paprašė visų maldos už jo kelionę ir už jaunimo dienų dalyvius. (Vatikano radijas)