Išpuolis Prancūzijoje. Popiežius smerkia žudikišką beprotystę

Ketvirtadienio, liepos 14 dienos vakare garsiame pietų Prancūzijos kurortiniame mieste Nicoje sunkvežimis rėžėsi į žmonių minią, ką tik stebėjusią fejerverkus nacionalinės šventės, Bastilijos kalėjimo paėmimo sukakties proga – šio kalėjimo užėmimas 1789 liepos 14-ąją simbolizavo absoliučios monarchijos pabaigą ir demokratinės eros pradžią.

Sunkvežimis lėkė du kilometrus per prie pat jūros esančią gatvę, taip vadinamuoju „Anglų pasivaikščiojimo taku“, kuriame tuo metu buvo daugybė žmonių, turistų, šeimų ir vaikų. Kol galų gale sunkvežimis buvo sustabdytas, o jo vairuotojas nukautas, jis partrenkė daugybę žmonių. Penktadienio ryte žinių agentūros minėjo 84 žuvusiųjų skaičių, tarp kurių apie dešimt vaikų. Dauguma žuvo akimirksniu, keletas mirė ligoninėse, ant operacinės stalo. Dešimtys suaugusiųjų ir vaikų buvo sužeisti, kai kurie yra sunkios būklės.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį, apie pusę keturių, per televiziją kalbėjo Prancūzijos prezidentas Francois Hollande, kuris pasakė, kad ataka turėjo teroristinį pobūdį. Terorizmo gija šiuo metu yra pagrindinė. Prancūzų spaudoje rašoma, kad sunkvežimį vairavo Nicoje gyvenęs ir siuntų išvežiotoju dirbęs Lahouaiej Bouhlel, iš Tuniso.  Policijai jis buvo žinomas dėl smulkių nusikaltimų, bet atrodo, kad nieko nėra žinoma apie jo ryšius su teroristinėmis grupuotėmis, ypač islamistinėmis, kurios surengė atakas Paryžiuje ir Briuselyje. Prancūzijos prezidentas paskelbė trijų dienų nacionalinį gedulą, nuo šeštadienio  iki pirmadienio, ir pats atvyksta Nicą.

Užuojautos telegramas Prancūzijai pasiuntė jau dešimtys valstybių vadovų, tarp kurių ir Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Taip pat Europos Sąjungos ir JTO vadovai. Ataką pasmerkė ne vienas islamo autoritetas. Penktadienio ryte t. Federico Lombardi iš Vatikano spaudos salės paskelbė, kad popiežius Pranciškus informuotas apie ataką Nicoje, užjaučia aukas ir smerkia smurtą.

Štai pilnas jo pareiškimo tekstas: „šią naktį su didžiausiu susirūpinimu stebėjome baisias naujienas iš Nicos. Popiežiaus Pranciškaus prašymu perduodame savo buvimą šalia ir solidarumą aukų ir visos prancūzų tautos kančioje tą dieną, kuri turėjo būti itin šventiška. Griežčiausiu būdu smerkiame kiekvieną žudikiškos beprotystės, neapykantos, terorizmo išraišką, kiekvieną pasikėsinimą į taiką“.

Kiek vėliau penktadienį kardinolas Pietro Parolin, Popiežiaus valstybės sekretorius, tiesiogiai pasiuntė užuojautos telegramą Nicos vyskupui André Marceau, popiežiaus Pranciškaus įgaliojimu. Šventasis Tėvas, rašoma telegramoje, išreiškia „gilų liūdesį ir dvasinį artumą prancūzų tautai. Jis patiki Dievo gailestingumui praradusius gyvybę, dalijasi šeimų gedulu“. Nepamiršdamas sužeistųjų ir gelbėtojų, prašo Viešpaties paramos ir palaiminimo kiekvienam atsidūrusiam išbandymuose.   

Be abejo, negalėjo likti tyloje ir pats Nicos vyskupas Marceau. Jis taip pat dalyvavo šventiniuose liepos 14 dienos minėjimuose, tačiau atakos metu jau buvo savo namuose. Prancūzų katalikų dienraščiui „La Croix“ jis pasakė, kad yra sukrėstas atakos, sunkiai pakeliamų vaizdų.

„Bažnyčios vaidmuo šiuo tragišku metu yra pasakyti paguodos ir užuojautos žodžius, būti arti kenčiančių,  praradusių draugus, artimuosius. Mes turime atverti langą, kad šviesa pasiektų aptemusias žmonių sielas. Mes tikime, kad užuojauta ir paguoda yra būdas, per kurį žmogaus širdis paliečiama meilės “, - pasakė Nicos vyskupas dienraščiui.

Jis pridūrė, kad penktadienį ir savaitgalį Nicos katedroje bus rengiamos specialios maldos, ten budės kunigai ir pasauliečiai, pasiruošę priimti, išklausyti, pabūti kartu su visais, kurie panorės užeiti, kurių širdyje kilo sumišimas ir klausimai, į kuriuos sunku atsakyti.

Vyskupijos interneto portale paskelbtame pareiškime ganytojas rašo: „prieš tokį nesuvokiamą ir beprotišką elgesį klausimai „kodėl“ lieka be atsako. Kas yra to žmogaus širdyje, kuris tampa mirties nešėju? Ar jis buvo sutvertas meilei, ar mirčiai?“. Vyskupas kreipėsi į visus prašydamas neužsidaryti savyje, nebijoti kreiptis į kunigą arba žmogų, kuris gali padėti, neauginti savyje prievartos ir neapykantos. Jis linkėjo, kad tarp Nicos gyventojų, kvartalų, asociacijų, ypač krikščioniškų bendruomenių būtų parodytas solidarumas, tarpusavio parama.

Gailestingumo metais, rašo jis, maldoje atsigręžkime į Meilės Mokytoją. Kristus buvo pervertas ant Kryžiaus, tačiau tai buvo būdas išlieti meilės gausybę pasauliui. Neturime prarasti šio lobio. Mums reikia šios meilės žinios, reikia mūsų broliams. Neturime užsidaryti savyje, jausti ar daryti tai, ko siekė ataką surengęs žmogus. „Mirtis netars paskutinio žodžio“, rašo vyskupas. Galima pridurti, kad „neužsidaryti“ taip pat reiškia matyti, be abejingumo, kad yra vietų ir miestų, kur tokios atakos rengiamos kas savaitę, nusinešdamos dešimtis nekaltų gyvybių, skleisdamos tokį pat skausmą. (Vatikano radijas)