Žemaičių Kalvarijos atlaidai: Telšių vyskupijos jubiliejus ir Didžioji Kalvarija

Per visą liepos 9 dieną, per Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus, išskirtinai melstasi už Telšių vyskupiją, nuo kurios įkūrimo šiemet sukanka 90 metų. Tą atlaidų dieną į Šventovę rinkosi piligrimai ne tik iš Tauragės dekanato, bet ir iš visos Lietuvos. Piligrimų grupės atvyko iš Lazdijų, Šlavantų, Kauno, Raseinių, Širvintų ir kitų Lietuvos parapijų ir vietovių. Tos dienos pagrindinėms 12 val. Šventosioms Mišioms vadovavo Panevėžio vyskupijos vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, koncelebravo Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, nemažas būrys kunigų ne tik iš Telšių vyskupijos. Šv. Mišių metu giedojo Tauragės parapijos sumos choras, vadovaujamas vargonininko Sauliaus Bernoto ir jaunimo choras, kuriam vadovauja vargonininkė Jūratė Kaplonaitė. 

Prieš Šv. Mišias išsamią Telšių vyskupijos įkūrimo istoriją gausiai susirinkusiesiems maldininkams bei kunigams pristatė Telšių vyskupijos kurijos kancleris kun. Haroldas Šneideraitis. Telšių vyskupija įkurta kartu su Kauno arkivyskupija, Panevėžio, Kaišiadorių ir Vilkaviškio vyskupijomis 1926 m. balandžio 4 dieną. Pirmuoju Telšių vyskupijos vyskupu tapo žymus to meto Bažnyčios ir Valstybės veikėjas Justinas Staugaitis. Kurijos kancleris, grįsdamas autentiškais liudijimais ir dokumentais, išsamiai nušvietė to meto situaciją, vyskupijos kūrimo sunkumus ir iššūkius ir padėjo susirinkusiesiems gerai suprasti kaip Dievas vedė ir tebeveda Telšių vyskupiją per visus 90 jos gyvavimo metų. Tikintieji buvo pakviesti dėkoti Dievui už jau praėjusius metus ir melsti palaimos šiai vyskupijai, kad ji galėtų Dievo laiminama gyvuoti dar ilgus metus. 

Sakydamas pamokslą vyskupas L. Vodopjanovas OFM analizavo tą dieną skaitytą Evangeliją, kuri pasakojo kaip Marija skubėjo lankyti savo giminaitę Elzbietą. Pamokslininkas išryškino Marijos ištarto Dievui taip aplinkybes ir jos nešamą džiaugsmą giminaitei. Susitikimas visada neša žinią, kuri paliečia ne tik susitinkančiąsias, bet ir jų nešiojamus, dar negimusius kūdikius. Šis faktas aiškiai parodo, kaip svarbu saugoti gyvybę nuo jos prasidėjimo momento, nes tai neįkainojama vertybė. Šių dienų visuomenėje būtina melsti Šventosios Dvasios dovanų, kad žmonės, turintys galią ir atsakomybę priimant įstatymus gebėtų teisingai mąstyti ir priimtų teisingus įstatymus. Vertybių puoselėjimas turi būti perduodamas per susitikimus, tikėjimo šviesoje, kada taip nešama džiugi ir viltinga žinia. Tokia žinia, kuri įkvepia garbinti Dievą, juk būtent sustikime Marija ištaria, jog jos siela garbina Viešpatį ir tai tampa modeliu – keliauti, susitikti ir perduoti gerą Žinią. Tokiu būdu reikia skelbti Evangeliją ir Dievo gailestingumą, kurio reikia visiems žmonėms. Marija tampa to mokytoja ir šių dienų žmogui. Belieka melstis ir prašyti Marijos pagalbos gyvenimo kelionėje, o atlaidai Žemaičių Kalvarijos Šventovėje yra būtent tas malonės metas, kad visa tai įvertintume ir už būtent tokį santykį dar kartą apsispręstume.

Po Šv. Mišių, vadovaujant Panevėžio vyskupijos vyskupui L. Vodopjanovui OFM, buvo einamas Kryžiaus Kelias, giedamos Kalnų giesmės ir meldžiamasi už Telšių vyskupiją – dėkojant Dievui už jos praeitį ir meldžiant Jo palaimos jos ateičiai.

Dieve laimink, o Marija, Krikščioniškų Šeimų Karaliene, garsi Žemaičių Kalvarijoje, globok ir užtark pas Viešpatį Telšių vyskupiją!

* * *

Liepos 10 dieną nuo pat ryto į Šventovę plūdo maldininkų minios – ši diena pagrindinė atlaidų diena, tradiciškai vadinama Didžiąja Kalvarija. Tą dieną buvo meldžiamasi už šeimas ir visus pasaulyje pasklidusius žemaičius. Taip pat ši diena buvo Klaipėdos dekanato tikinčiųjų piligrimystės metas. Votyvos Šv. Mišioms tą dieną vadovavo ir pamokslą pasakė Telšių vyskupijos vyskupo vikaras Klaipėdos kraštui, Klaipėdos dekanato dekanas, Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, parapijos klebonas kan. Vilius Viktoravičius. Šv. Mišių metu giedojo Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, parapijos ansamblis DecOrata, vadovaujamas vargonininkės Gražinos Ribokaitės. Sakydamas pamokslą kan. V. Viktoravičius analizavo esminį klausimą – kas yra tikrasis turtas žmogaus gyvenime ir padėjo tikintiesiems gilintis į esminį Dievo ir žmogaus santykį, kraunantis sau lobį danguje. Pamokslininkas išryškino būtinybę naudotis Bažnyčios lobynais ir taip būti susirūpinusiais savo gyvenimais amžinojoje laimėje.

Po 10 valandos būrys tikinčiųjų, svečių ir Žemaičių draugijos atstovų rinkosi prie skulptoriaus Antano Vaškio iš akmens iškaltos statulos, pavadinimu „Žemaičių Motina“. Statula pastatyta už Žemaičių Kalvarijos Bazilikos šventoriaus, prie tvenkinio, netoli Žemaičių Kalvarijos Jono Pauliaus II parapijinių senelių namų. Statulą atidengė ir pačią idėją pristatė organizacinio komiteto nariai: Žemaičių Kalvarijos Šventovės rektorius kan. Jonas Ačas, pagrindinis rėmėjas, verslininkas Vidmantas Jonika, Žemaičių Kalvarijos bendruomenės „Gardai“ pirmininkas Bronius Kleinauskas ir Žemaičių Kalvarijos Kultūros centro direktorė Rima Jokubauskienė. Atidengtą skulptūrą – paminklą žemaitėms motinoms, simbolizuojantį tų motinų laukimą savo vaikų, pašventino Telšių vyskupijos vyskupo vikaras, Lietuvos ir Telšių vyskupijos katechetikos centrų direktorius mons. kan. Rimantas Gudlinkis. Po pašventinimo idėja pasidžiaugė, atminimo ženklus ir padėkos raštus organizatoriams įteikė Plungės miesto ir rajono savivaldybės valdžios atstovai, atvykę LR Seimo nariai, Vyriausybės atstovai, Žemaičių draugijos valdybos atstovas.

12 val. Pagrindinėms Šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, koncelebravo Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ ir Panevėžio vyskupijos vyskupas Linas Vodopjanovas OFM bei būrys atvykusių kunigų. Šventųjų Mišių metu giedojo Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijos sumos choras, vadovaujamas vargonininko Mindaugo Gudžiūno. Šv. Mišių, kurias tiesiogiai transliavo Lietuvos Radijas, Televizija bei Marijos radijas, o jas komentavo Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos dėstytojas, Darbėnų parapijos klebonas kan. Vygintas Gudeliūnas, visus susirinkusius ir radijo ar televizijos pagalba besijungiančius į bendrą maldą pasveikino Telšių vyskupijos vyskupas J. Boruta SJ. Jis kalbėjo, jog Žemaičių Kalvarijos Šventovė visais laikais, nuo pat jos įkūrimo XVII a. buvo ir tebėra brangi žemaičiams kaip Dievo meilės ir pasiaukojimo už pasaulį ženklas. Žmonės čia ieškojo ir tebeieško pagalbos iš Dievo ir apmąstydami Kryžiaus Kelią ir glausdamiesi prie Dievo Motinos, Krikščioniškų Šeimų Karalienės, įgauna jėgų toliau gyventi malonės gyvenimą.

Sakydamas pamokslą Vilniaus arkivyskupijos arkivyskupas G. Grušas kalbėjo: „Šiandien Žemaičių Kalvarijos atlaiduose minime Šeimų ir pasaulio žemaičių dieną. Pasaulyje yra daugybė Kalvarijos kelių ir paprastesnių Kryžiaus kelių, pradedant pirmuoju Jeruzalėje, tačiau bet kurioje pasaulio vietoje esantis žemaitis mintimis vis grįžta į šias kalveles su koplytėlėmis, kurias dar mažas būdamas su tėvais ar seneliais lankė. Čia, Žemaičių Kalvarijoje, mes su pasitikėjimu meldžiamės Marijai, Krikščioniškų Šeimų Karalienei. O kas yra krikščioniška šeima? Visame pasaulyje tėtis, mama ir jų vaikai yra vadinama šeima, bet ne kiekvieną šeimą galime pavadinti krikščioniška“. Toliau arkivyskupas kalbėjo: „Santuoka – tai sakramentas, ženklas, kad vyras ir moteris tampa viena, kaip Kristus yra viena su Bažnyčia. Santuokos sakramentas yra kelias, kuriuo Kristus ateina ir pasilieka prie šeimos židinio“. Toliau pamokslininkas kalbėjo apie įvairius sunkumus, ištinkančius šeimas ir priminė, jog visos didžiosios nesantaikos glūdi ne žmogaus prigimtyje, o nuodėmėje. „Velnias yra tas, kuris kėsinasi mus apiplėšti, atimti iš mūsų Dievo teikiamą malonę. Jis – tie plėšikai, kurie sumuša ir palieka. Kiekvienas iš mūsų yra paliestas nuodėmės, tačiau kaip mažas vaikas susižeidęs bėga pas mamą, taip ir mes skubame pas Mergelių Mergelę ir nepavarkime prašyti: Marija, Šeimų Karaliene ir Gailestingumo Motina, melskis už mus“ – baigdamas pamokslą sakė arkivyskupas.

Po Šv. Mišių ir ganytojų palaiminimo, vadovaujant Vilniaus arkivyskupui metropolitui, jam relikvijoriuje nešant Didžiąją Šventojo Kryžiaus relikviją, didžiulė tikinčių minia, Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijos chorui giedant Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmes, eidami Kryžiaus kelią nuoširdžiai meldė Dievą palaimos šeimoms ir visiems pasaulio žemaičiams. 

Po procesijos, grįžus į Baziliką garbiam svečiui iš Vilniaus ir visiems gausiai susirinkusiems maldininkams padėkojo ir laimingo kelio grįžtantiems į namus palinkėjo Telšių vyskupijos ganytojas J. Boruta SJ.

Vatikano radijui iš Telšių vyskupijos kan. teol.  lic. Andriejus Sabaliauskas