Žemaičių Kalvarija: dienos broliams latviams, policijai ir teisėsaugai

Jau tapo tradicija, kad viena iš Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų dienų yra skirta maldoms už brolius latvius ir bendrystei su jais. Liepos 7 dieną iš įvairių Latvijos vietovių į Žemaičių Kalvarijos Šventovę atvyko nemažas būrys brolių latvių, ši diena taip pat buvo skirta ir Šilalės dekanato tikintiesiems. Tos dienos pagrindinėms Šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Jelgavos vyskupijos vyskupas emeritas Antons Justs, kartu koncelebravo Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, iš Latvijos ir Lietuvos vyskupijų atvykę kunigai, liturgijoje patarnavo Rygos ir Telšių kunigų seminarijų klierikai. Šv. Mišiose giedojo Šilalė parapijos sumos choras, vadovaujamas vargonininko Antano Kazlausko.

Šv. Mišių pradžioje visus susirinkusius pasveikino Telšių vyskupijos ganytojas, pasidžiaugė susirinkusiais piligrimais, ypač broliais latviais. Vertėjavo kun. Algis Gudaitis SJ. Vyskupas iš Jelgavos kalbėjo apie dviejų tautų – latvių ir lietuvių sąsajas, bendrą istoriją. Pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas buvo lietuvis, o jo žmona, karalienė Morta – latvė. Šias dvi giminingas tautas jungia ir krikščioniškas gyvenimas, priklausymas Katalikų Bažnyčiai. Vyskupas kalbėjo apie Mariją, keliaujančią aplankyti savo giminaitę Elzbietą. Ji neša džiaugsmą ir Elzbietai ir jos dar negimusiam kūdikiui. Dvi tikėjimo moterys yra mokytojos kaip svarbu tikėjime bendrystė ir pasitikėjimas Dievu. Vyskupas kalbėjo, jog vyramas, kaip Zacharijui nelengva būti besąlygiško tikėjimo ir pasitikėjimo žmonėmis, todėl labai svarbu to mokytis iš Marijos. Vyskupas kvietė visus gyventi dvasia ir ugdyti savo gyvenimą tikėjimo šviesoje, dėkoti Dievui už laisvę, galimybę laisvai gyventi, laisvai melstis, o tai yra tos vertybės, kurias turime visi itin branginti ir saugoti, Dievui padedant, tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje. Baigdamas pamokslą vyskupas A. Justs dar kartą pasidžiaugė galimybe melstis kartu su lietuviais šioje Šventovėje ir padėkojo visiems už bendrystę.

Po Šv. Mišių buvo einamas Kryžiaus kelias, giedami Kalnai ir lietuviškai ir latviškai. Po visų pamaldų Telšių vyskupijos vyskupas J. Boruta SJ padėkoja visiems piligrimams ir kunigams bei seminaristams, ypač atvykusiesiems iš Latvijos ir išsakė viltį, jog tradicija tapę tokie susitikimai per Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus ir toliau gyvuos, nes latviai nuo pat Šventovės įkūrimo XVII a. pirmos pusės, visada ją mylėjo, lankė ir joje meldėsi. Tokia graži bendrystė gyvastinga ir šiais laikais.

*

Liepos 8 dieną maldos Šventovėje kilo už Lietuvos policijos, ugniagesių gelbėtojų, valstybės sienos apsaugos ir visos teisėsaugos vadovus, darbuotojus bei jų šeimos narius.

Tą dieną 10 val. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupijos vyskupas J. Boruta SJ. Šv. Mišių metu buvo meldžiamasi prisimenant pirmąjį Telšių vyskupijos vyskupą Justiną Staugaitį, kadangi tai jo mirties diena. Vyskupas J. Boruta SJ Šv. Mišių metu kvietė tikinčiuosius melstis už pirmąjį vyskupijos vyskupą, nes šiemet sukanka 150 metų nuo jo gimimo, 90 metų nuo jo tapimo vyskupu ir 73 – osios mirties metinės. Sakydamas pamokslą dabartinis Telšių vyskupijos ganytojas išsamiai pristatė iškilią vyskupo Just. Staugaičio asmenybę. Jis - dvasininkas, Lietuvos valstybės kūrėjas, 1918 m. vasario 18 dienos Nepriklausomybės ir valstybingumo atkūrimo akto signataras, ano meto Lietuvos seimų pirmininkas ir vicepirmininkas, kartu su pal. arkivysk. Jurgiu Matulaičiu MIC socialinio Bažnyčios mokymo Lietuvoje žinios puoselėtojas, pradininkas, pirmųjų katalikiškų darželių kūrėjas, rašytojas, apologetas. Būdamas Telšių vyskupijos vyskupu jis įkūrė Telšių kunigų seminariją, steigė vyskupijoje naujas parapijas, vienuolijas. Jis įkūrė spaustuvę ir leidyklą, rūpinosi ano meto katalikiškos spaudos platinimu, puoselėjo jam pavestųjų tikinčiųjų dvasinį ir kultūrinį gyvenimą. Tai buvo plačių užmojų, gilios dvasios žmogus, vadovavęs Telšių vyskupijai septyniolika metų ir palikęs neišdildomą įdirbį iki šių dienų. Vyskupo Justino Staugaičio žemiškieji palaikai ilsisi Telšių vyskupijos Katedros kriptoje.

Tos pačios dienos pagrindinėms 12 val. Šventosioms Mišioms vadovavo apaštalinis Nuncijus Pabaltijo kraštams arkivysk. Pedro Lopez Quintana, koncelebravo Telšių vyskupijos vyskupas J. Boruta SJ, nunciatūroje dirbantys Nuncijaus pagalbininkai ir nemažas būrys kunigų. Šv. Mišiose meldėsi daugiau nei trys šimtai policininkų, o taip pat nemažas būrys ugniagesių gelbėtojų, valstybės apsaugos ir teisėsaugos darbuotojų. Kartu meldėsi LR Vidaus reikalų ministerijos kancleris Algirdas Stančaitis, LR Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, LR Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla, LR Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis.

Šventųjų Mišių metu giedojo Gargždų parapijos sumos choras, vadovaujamas vargonininko Petro Katausko, grojo LR Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras, kurio meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Egidijus Miknius, o koncertmeisteris Dainius Pocius.

Šv. Mišių metu pamokslą pasakė arkivyskupas Pedro Lopez Quintana. Jis kalbėjo: „Šis mūsų Eucharistijos šventimas yra džiaugsmo ir bendrystės momentas. Kaip Šventojo Tėvo Pranciškaus atstovas perteikiu jums gyvą atvaizdą universalios, Kristaus įsteigtos Bažnyčios bei šios misijos vaisių, kurią Jėzus patikėjo apaštalams. Su džiaugsmu sveikinu policijos ir teisėsaugos atstovus, atvykusius iš įvairių Lietuvos vietovių piligrimystei į Žemaičių Kalvariją šią specialiai jums dedikuotą dieną, šiais jubiliejiniais Dievo Gailestingumo metais. Jus visus čia esančius, ypatingai šios Telšių vyskupijos vyskupą Joną Borutą, perduodu jums Šventojo Tėvo Pranciškaus meilę ir solidarumą Jo Apaštaliniu Palaiminimu.“ Toliau pamokslininkas priminė, jog šiais Gailestingumo metais būtina pereiti per šventąsias duris, kurios simbolizuoja Kristų, kad per jį pasiektume tikrąjį gyvenimą, Jėzus yra Vartai, Jėzus yra Ganytojas, vedantis, gelbstintis. Esame pakviesti priimti jo meilę ir atleidimą. Arkivyskupas mokė, jog turime išmokti priimti Dievą ir kitus, nes to moko Marija ir tai visapusiškai susiję. Mokytis būti taikos žmonėmis, sakė pamokslininkas, yra nuolatinis visų sistemų darbuotojų bei kapelionų uždavinys. Nuncijus kvietė maldai, gyvenimui su Dievu ir drąsino prašyti Marijos, Gailestingumo Motinos, Taikos ir Šeimų Karalienės užtarimo gyvenimo kelionėje.

Po Šv. Mišių į ganytojus, kapelionus, tikinčiuosius kreipėsi policijos atstovai, padėkojo už glaudų bendradarbiavimą, o ganytojams buvo įteikti atminimo ženklai.

Vadovaujant Apaštaliniam Nuncijui visi dalyvavusieji Šv. Mišiose ėjo Kryžiaus Keliu, giedojo Kalnų giesmes, Kryžiaus kelyje klausėsi policijos kapelionų sakomų pamokslų, o po visų pamaldų policijos, teisėsaugos ir ugniagesių gelbėtojų atstovams Žemaičių Kalvarijos parapijos namų salėje buvo surengta agapė.

Dienai baigiantis 19 val. Vakarinėse Šv. Mišiose buvo meldžiamasi už Plungės pramoninkų sąjungą bei Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelio koplytėlių globėjus. Šv. Mišias ta intencija aukojo ir koncelebracijai vadovavo Žemaičių Kalvarijos Šventovės rektorius ir Plungės pramoninkų sąjungos kapelionas kan. Jonas Ačas, pamokslavo Darbėnų parapijos klebonas kan. Vygintas Gudeliūnas. Šv. Mišių metu giedojo Gargždų parapijos jaunimo choras, vadovaujamas vargonininko Petro Katauskio.

Po Šv. Mišių kan. J. Ačas dėkojo Koplytėlių globėjams ir įteikė jiems padėkos raštu, už dvasinį vadovavimą ir bendradarbiavimą kanauninkui padėkojo Pramoninkų sąjungos atstovas, Plungės miesto ir rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Varkalys. 

Po vakaro Šv. Mišių buvo einamas Kryžiaus Kelias, lankant Kryžiaus Kelio koplyčias, giedamos Kalnų giesmės.

Tą dieną Marijos Radijas iš Žemaičių Kalvarijos Bazilikos tiesiogiai transliavo ne tik Šventąsias Mišias, bet ir Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedamas giesmes.

(Vatikano radijui iš Telšių vyskupijos kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas)