Prekyba žmonėmis – globalus blogis

Vietnamietei mergaitei, vardu Ping, dvylikos metų amžiaus, kartu su drauge buvo pasiūlyta padirbėti kitame mieste. Jos buvo įsodintos į autobusą, ilgai vežamos ir galiausiai atsidūrė Kinijoje: ji buvo parduota viešnamiui, kartu su dar dvidešimčia mergaičių. Vienai atsakius paklusti, ji buvo stipriai sumušta. Ping viešnamyje liko metus, kol galiausiai policija jį uždarė, o ją pačią išsiuntė į Vietnamą. Po šios patirties mergina kenčia nuo stiprių galvos skausmų, tačiau bando kurti naują gyvenimą.

Mykolas iš Vengrijos susigundė skelbimu apie darbą Jungtinėse Valstijose, tačiau ten nuvykęs buvo uždarytas, su kitais, į vieną butą, be dokumentų, ir grasinimais nužudyti priverstas teikti prostitucijos paslaugas. Galų gale visi buvo išlaisvinti policijos. Suteneris buvo nuteistas vienuolikai metų kalėjimo.

Paulius, keturiolikos metų berniukas iš Nigerijos, patikėjo britų poros pažadu, kad ši padės jam eiti į mokyklą, dirbti, bet atvykus buvo uždarytas namuose, apie mokyklą negalėjo net pagalvoti, buvo paverstas tikru namų tarnu. Tačiau kartą per radiją jis išgirdo kalbant vienos nevyriausybinės organizacijos atstovą apie „naująsias vergovės formas“, apie situacijas, kaip jo. Jis kreipėsi į šią organizaciją ir buvo pagaliau išlaisvintas su jos pagalba.

Šešerių metų Osėjas iš Ganos buvo patikėtas vienam žvejui, kuris pažadėjo šį ir kitus berniukus išmokyti savo amato, tačiau tai, ką sužinojo, buvo tik vergiškas darbas be užmokesčio. Gina iš vieno Indijos kaimelio pateko į namus Delyje, kuriuose buvo verčiama dirbti iki 20 valandų per dieną, beveik be atlyginimo.

Shindy iš Birmos sužinojo apie tai, kad darbdavys ieško žmonių darbui Tailande, kad jis pats apmokės kelis šimtus dolerių už kelionę, kuriuos vėliau bus galima grąžinti. Tačiau nuvykus, paaiškėjo, kad valandos atlyginimai daug mažesni, nei žadėta, o skola – daug didesnė, nei sakyta. Nedidelė skolinta suma tapo spąstais, trims ilgiems metams, dirbant po keliolika valandų kasdien, kol policija ir viena nevyriausybinė organizacija ją ir kitus darbininkus išvadavo iš vergiško darbo.

Tai tik kelios istorijos iš JAV parengtos ataskaitos apie prekybos žmonėmis reiškinį ir problemą, kuri liečia milijonus žmonių, visame pasaulyje, turtingame ir neturtingame, visuose kontinentuose ir jūrose. Ataskaitą birželio 30 dieną komentavo JAV valstybės sekretorius Jonh Kerry.

Ataskaitos rengėjai, kalbant apie teisinę dalį, pažymėjo, kad palyginus su ankstesniais metais, yra iškeliama daugiau bylų ir paskelbiama daugiau nuosprendžių. Tačiau palyginus su visu problemos mastu, apimančiu, kaip spėjama, apie 20 milijonų asmenų, neteisėtu ir nežmogišku būdu uždirbant milijardus dolerių, teisėsaugos kova prieš prekybą žmonėmis yra aiškiai nepakankama.

Žinoma, tik ten, kur veikia teisėsauga, nes daug kur jos paprasčiausiai nėra. Kerry pacitavo trumpą, bet daug sakantį epizodą iš Sirijos: viena moteris papriekaištavo vienam „Islamo valstybės“ teroristinės organizacijos nariui už tai, kad jo bendražygiai laiko ir nuolatos prievartauja dvylikametę. „Ji juk tik maža mergaitė“, pasakė moteris ir gavo atsakymą – „ji nėra maža mergaitė. Ji vergė“.

Mano draugai, šiandien yra 21 amžius. Mes žinome, kad žmonijos civilizacija turėjo vystytis tūkstančius metų, žengti į priekį ir nustatyti taisykles, skirti gerą nuo blogo. Esame dalis tautų bendruomenės, kuri išdidžiai gyvena ir gina tai, kas užrašyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, - kalbėjo JAV politikas, pabrėždamas, jog negalima taikstytis su prekybos žmonėmis blogiu. (Vatikano radijas)