Popiežiaus žodžiai apie homoseksualius asmenis. Klausimo kontekstas

Kelionėje iš Jerevano į Romą, užbaigus apaštalinę kelionę Armėnijoje, JAV katalikų žinių agentūros CNS žurnalistė paklausė popiežiaus ką jis mano apie vokiečių kardinolo Reinhard Marx žodžius, jog katalikų Bažnyčia turi atsiprašyti už homoseksualų marginalizavimą.

*

Ir iš tiesų, kardinolas Marx birželio 22 – 24 dienomis dalyvavo konferencijoje Dubline, Trejybės kolegijos Lojolos institute, skirtoje temai – „Bažnyčios vaidmuo pliuralistinėje visuomenėje“. Maždaug dviem šimtams konferencijos dalyvių rūpėjo tie patys klausimai: valstybės ir Bažnyčios, visuomenės ir religijos santykiai. Daugelis jų priklausė akademiniam pasauliui, įvairių šalių universitetams, tačiau taipogi dalyvavo žurnalistai ir tie, kuriuos galima pavadinti viešaisiais intelektualais, visuomenės apžvalgininkais. Kardinolas Marx skaitė pranešimą apie „Bažnyčią ir laisvės iššūkį“. Pasak jo, valstybės santvarka turi būti „sekuliari. Valstybė nėra krikščioniška valstybė. Tačiau visuomenė nėra sekuliari. Visuomenė yra krikščioniška ar religinga, nereliginga, įvairiai religinga ar pan.“ Žvelgiant į istoriją, Bažnyčia į laisvės iššūkį reagavo dvigubai, kartais remdama laisvę, viduramžiais popiežių įdiegtas skyrimas tarp sekuliarios ir religinės kompetencijos buvo lemiama prielaida sekuliarios valstybės atsiradimui; bet taip pat kartais skųsdamasi dėl laisvės, nes ji taip pat reiškia pliuralizmą, kurį nėra paprasta priimti. Nėra lengva suderinti religinę įvairovę, skirtingas vertybines sistemas, tuo pat metu išsaugant bendruomenės stabilumą ir vieningumą. Atsakydamas į pastabą iš auditorijos apie tai, kad Bažnyčia pritrūko integralumo ir pagarbos laisvei, kalbant apie moteris ir homoseksualius asmenis, kardinolas Marx tai pripažino. Jis pabrėžė, kad moterys, pasauliečiai, kalbant plačiau, turi turėti didesnį vaidmenį Bažnyčioje. Kalbant apie homoseksualius asmenis, pasak jo, tiek Bažnyčia, tiek plačioji visuomenė daug „nuveikė“, dėlto, kad į juos būtų žiūrima negatyviai. Bažnyčiai ir visuomenei reikia dėlto apgailestauti, pasakyti „atsiprašau“. Kardinolas pridūrė, kad valstybė teisėtai gali reguliuoti homoseksualų partnerystę, tačiau jam tai nereiškia išsižadėjimo sampratos, kad tikrą santuoką sudaro vyras ir moteris.

*

Popiežius Pranciškus atsakydamas į CNS žurnalistės klausimą pasakė: „aš pakartosiu tą patį, ką pasakiau pirmojoje kelionėje ir kartoju tai, ką sako katalikų Bažnyčios katekizmas: (homoseksualūs asmenys) neturi būti diskriminuojami, tačiau turi būti gerbiami, lydimi sielovadiškai. Galėtų būti pasmerktos, ne dėl ideologinių motyvų, bet dėl, sakytume, politinio elgesio motyvų, kai kai kurios manifestacijos tampa pernelyg užgaulios kitiems. Tačiau šie dalykai neliečia problemos: jei asmuo, kuris yra tokioje būsenoje, turi gerą valią ir ieško Dievo, kas mes, kad jį teistume? Turime gerai palydėti, pagal tai, ką sako katekizmas. O katekizmas yra aiškus. (...) Aš manau, kad Bažnyčia turi atsiprašyti (...) to asmens, kuris yra gėjus, kurį įžeidė, bet taip pat turi atsiprašyti vargšų, moterų ir darbe išnaudojamų vaikų, turi atsiprašyti už tai, kad tiek kartų laimino ginklus. Bažnyčia turi atsiprašyti, už tai, kad tiek daug, daug kartų nesielgė (gerai) – ir kai sakau “Bažnyčia“, galvoje turiu krikščionis; Bažnyčia yra šventa, nusidėjėliai esame mes. (...) Atsimenu iš vaikystės Buenos Aires kultūrą, uždarą katalikišką kultūrą; nebuvo galima eiti į išsiskyrusios šeimos namus, prieš 80 metų. Ačiū Dievui kultūra pasikeitė ir kaip krikščionys turime atsiprašyti už daug dalykų, ne tik atsiprašyti, bet ir paprašyti atleidimo. „Atleisk Viešpatie“ – dažnai pamirštame šį žodį“.

Pasak popiežiaus Pranciškaus, kunigas turi atsiminti, kad jis ne „šeimininkas“, kuris griebiasi lazdos, o „tėvas“, kuris apkabina, atleidžia, paguodžia. Kita vertus, yra daugybė šventų kunigų, ligoninių, kalėjimų kapelionai. Jei tiesa, kad krikščionys kartais nusisuka į kitą pusę, taip pat tiesa, kad turime Motiną Teresę ir daugybę kitų, kaip ji, daugybę moterų vienuolių Afrikoje, daugybę pasauliečių, daugybę šventų santuokų. „Visi mes esame šventi, nes turime savyje Šventąją Dvasią, bet taip pat esame, visi, nusidėjėliai. Aš pats pirmasis“, pridūrė popiežius.

*

Popiežiaus užsiminė apie katekizmą. Jame rašoma: „Nemažai vyrų ir moterų jaučia stiprų potraukį į homoseksualizmą. Šis, žiūrint objektyviai, netvarkingas potraukis daugeliui yra sunkus išmėginimas. Su jais reikia elgtis pagarbiai, su užuojauta, taktiškai, vengti kaip nors neteisingai juos atstumti. Tie asmenys yra pašaukti vykdyti Dievo valią savo gyvenime, o jeigu yra krikščionys, sunkumus, su kuriais gali susidurti dėl savojo polinkio, turi jungti su Išganytojo kryžiaus auka“ (nr. 2358, taip pat žr. 2357 ir 2359).

(Vatikano radijas)