Kai kurios vietos, kurias aplankys popiežius Armėnijoje

2016 metais Romos miestas, kuriame gimė Romos imperija, šventė 2769 metų gimtadienį. Tačiau Armėnijos sostinei Jerevanui, kurio oro uoste penktadienio popietę nusileido popiežius Pranciškus, tai ypatingo įspūdžio nedaro: jis įsteigtas dar anksčiau, 782 metais prieš Kristų, šeštajam urartų karaliui Argišti pastačius Erebuni tvirtovę karalystės šiaurinių sienų apsaugai. Tačiau ši vieta nebuvo vien gynybiniai mūrai, tarp kurių gyveno karių kontingentas. Aplink ją gimė miestas, didelis administracinis ir prekybinis centras, dabartinio Jerevano protėvis. O pačios tvirtovės mūrus galima pamatyti dar ir šiandien.

Jerevanas pastatytas maždaug 1000 metrų virš jūros lygio, tarp jo aukštutinės ir žemutinės dalies yra 400 metrų aukščio skirtumas. Kaip galima lengvai įsivaizduoti, per tokį ilgą gyvavimo laikotarpį, miestas patyrė šlovės ir nuosmukio laikotarpių, kurie atsispindi jo architektūroje, jo dešimtyse muziejų.

Jerevano peizažą dominuoja galingasis Ararato vulkanas, 5137 metrų aukščio kalnas, užimantis svarbią vietą krašto žmonių kolektyvinėje vaizduotėje, ne vien tautinėje, bet ir krikščioniškojoje. Šiandien teritorija, kurioje stovi Ararato kalnas, priklauso Turkijai, tačiau ne vien Armėnijoje, bet ir kitose krikščionybės teritorijose buvo paplitęs pasakojimas, kad Nojaus arka, bibliniam tvanui nuslūgus, pakibo ant Ararato.

Ypatingai istorinių ir tautinių jausmų pripildyta vieta Jerevane, kurią popiežius aplankys, yra Cicernakaberdo memorialas, stovintis ant taip vadinamosios „kregždžių kalvos“. Jis buvo inauguruotas 1967 metais, laikui bėgant išplėstas. Šiandien jį sudaro trys pagrindiniai elementai: Atminties mūras, mauzoliejus ir 44 metrų aukščio obeliskas, skirtas „atgimusiai Armėnijai“. Memorialas yra dedikuotas tam, ką armėnai vadina „didžiuoju blogiu“, o daug istorikų  - pirmuoju 20 amžiaus genocidu, įvykdytu Osmanų imperijos, 1915 – 1916 metais.

Galima prisiminti, kad tuo metu Osmanų imperijoje, kuri didele dalimi sutampa su šiandienos Turkija, gyveno per du milijonus armėnų, tradiciškai krikščionių, musulmonų daugumos kontekste. I Pasaulinio karo metais tuometinėms galybėms stengiantis įveikti viena kitą, pradėjo sklisti, ypač remiant kai kuriems politiniams ir kariniams veikėjams, mintis, kad armėnai pasiduos Rusijos imperijos bandymams juos užverbuoti savo pusėn, nors netrūko armėnų lojalumo savo kraštui pavyzdžių. Taip išsivystė tam tikra „vidaus priešo“ isterija, pripildyta turkiško nacionalizmo, kurios pirmosiomis aukomis tapo būtent Osmanų armijos gretose tarnavę armėnai: iš pradžių jie buvo šalinami iš pareigų, o netrukus prasidėjo žudynės, labai greitai išplitusios tarp civilių. Ir nereikėjo ilgai laukti plano kaip užtikrinti šalies saugumą ir savo užnugarį nuo „vidaus priešo“: juos visus surinkti ir perkelti į vieną vietą, dykumingas zonas šalies rytuose, dabartinėje Sirijoje, leidžiant pasiimti vos keletą daiktų. Įvairiose šio plano realizavimo etapuose žuvo šimtai tūkstančių armėnų – nuo karių, nuo neapykantos apimtų buvusių kaimynų, nuo banditų gaujų, nuo sukarintų grupuočių ir kitų tautybių klanų. Tie, kurie pasiekė tremties vietą, buvo uždaryti į lagerius, kuriuose vėl tūkstančiai mirė nuo bado ir troškulio. Ypatingai buvo žudomi vyrai, o dešimtys tūkstančių moterų ir vaikų išgelbėjo gyvybes atsiversdami, jėga ar geruoju, į islamą. Minimaliais skaičiavimais, išžudyta apie milijoną armėnų, sunaikinant ne vien žmones, bet, negrįžtamai, ir tūkstantmetę kultūrą.    

Dar viena vieta, kurią aplankys popiežius Pranciškus, yra Ečmiadzinas, miestas netoli Jerevano. Šios vietos išskirtinumą suprasti gali padėti posakis, kad tai „Armėnijos Vatikanas“. Tai yra armėnų Bažnyčios širdis, kur reziduoja ir Karekinas II, aukščiausias patriarchas ir visų armėnų katolikosas. Armėnai didžiuojasi, kad jie tapo pirmąja krikščioniška tauta, IV amžiaus pradžioje, gerai žinoma, kad krikščionių tarp armėnų būta gerokai anksčiau. Ečmiadzinas, pasak tradicijos, yra ta vieta, kur buvo paskelbtas toks sprendimas. Čia stovi ir garsioji Ečmiadzino katedra, viena seniausių pasaulyje, datuojama pačia IV amžiaus pradžia, nors vėlesniais amžiais kiek perstatyta, dažnai po priešų nusiaubimo. Sakoma, kad pirmasis armėnų apaštalinės Bažnyčios katalikosas, šv. Grigalius Švietėjas, ypatingai reikšminga figūra, armėniškojoje krikščionybėje, sapne iš paties Kristaus gavęs nurodymą, kur ją pastatyti. Pats žodis “Ečmiadzinas“ reiškia „vietą, kur nužengė Viengimis“. (Vatikano radijas)