Popiežius Pranciškus: daug kartų atsiduriu tikėjimo krizėje

Šeštadienio vakare popiežius Pranciškus apsilankė „Nazareto Viloje“ – iš tiesų tai studentų namai Romoje, po karo įsteigti kardinolo Domenico Tardini, skirti našlaičiams ar neturtingų šeimų vaikams, kurie troško studijuoti universitete ir tuo pat metu gyventi krikščionišką bendruomeninį gyvenimą.

Popiežius atvyko pavakare, pasisveikino su „Nazareto vilos“ gyventojais, keliasdešimčia studentų, ir administratoriais, po to visi kartu aplankė namų koplyčią, kurioje išklausė skaitinį apie „gerojo samariečio“ palyginimą, o Pranciškus pasakė trumpą komentarą, kuriame padrąsino jaunuolius nebijoti „susitepti rankų“, panašiai kaip samarietis, aptikęs pakelyje leisgyvį žmogų.

Po to namų kieme popiežius Pranciškus šiltai ir tiesiogiai bendravo su namų gyventojais, atsakydamas į klausimus. Vienas iš jų lietė krikščionišką gyvenimą, liudijimą, persekiojimą, riziką greitai pasiduoti ir nusivilti. „O jūs kada nors buvote atsidūręs krizėje prieš savo tikėjimą“, paklausė Pranciškaus Gabriele Giuliano, vienas iš studentų.

Taip, tikra tiesa, kad krikščionys yra persekiojami, tačiau, sakė popiežius, reikia vengti tai suprasti vien kaip sociologinį faktą, slėpinio tikėjimo slėpinio, žmogaus ištikimybės savo tikėjimui. Tačiau kruvinoji kankinystė nėra vienintelis būdas liudyti Kristų. Taip pat egzistuoja kasdienė kankinystė: sąžiningumo, ištikimybės, kantrybės, kai taip būtų lengva pasukti kitu keliu, niekam nematant. Sąžiningumo kankinystė, kuri atsispiria pažadui „pasakyk tai ir gausi tai“, turi drąsos šveisti purvinus pinigus atgal, nemaitinti už juos savo vaikų. Tai irgi krikščioniškas liudijimas, kuris gali kainuoti karjerą. Egzistuoja ir tylos kankinystė, nebūnant apkalbų teroristu. Visiems šiems dalykams reikia drąsos, kuri yra Dievo malonė. Beje, išgyventi šią kankinystę nereiškia vaikščioti ištysusiu veidu, be džiaugsmo, priešingai. Taip pat, pridūrė Pranciškus, nereikia nuleisti rankų nusidėjus. Visi tokiais esame, reikia su tuo susitaikyti ir eiti pirmyn. Reikia nuolankumo, neapsimetinėjimo.

O ar popiežius susiduria su tikėjimo krizėmis? „Daug kartų atsiduriu krizėje su savo tikėjimu ir kai kada turėjau įžūlumo papriekaištauti Jėzui – „kodėl tai leidai“. Ar suabejoti – „tai tiesa ar tik svajonė“. Būnant vaiku, seminaristu, kunigu, vienuoliu, vyskupu ir popiežiumi“, - atsakė Pranciškus. Ir, anot jo, tai kiekvieno krikščionio, kuris nepasitenkina paviršiumi, patirtis. Tačiau to nereikia bijoti. Kiekvienoje krizėje yra rizika, bet taip pat galimybė eiti pirmyn, taip pat ir tada, kai matai savo paties nenuoseklumą ar jauti nuodėmės gėdą, prašant Viešpaties pagalbos. (Vatikano radijas)