Paskelbta palaimintąja viena didžiausių XVIII a. Italijos mistikių

Šeštadienį Fodžos mieste Italijoje palaimintąja paskelbta Marija Celeste Crostarosa (1696-1755). Pasak Šventųjų skelbimo kongregacijos prefekto kard. Angelo Amato, jos šventumo paveikslą geriausiai perteikia popiežiaus Pranciškaus žodžiai. Apaštališkajame laiške popiežius ją vadina „Švč. Atpirkėjo ordino steigėja, nuolankia Kristaus sekėja ir ištikima jo išganančios meilės liudytoja“. Pal. Celeste Crostarosa ryžtingai ir atkakliai įgyvendino savo pašaukimą paklusdama Dievo valiai, kurią vykdė per įvairias aplinkybes ir kliūtis.  Pal. Marija Celeste Crostarosa laikoma viena didžiausių XVIII a. Italijos mistikių. Jos dvasiniai raštai pasižymi ypatingu gilumu, jai būdinga intensyvi kontempliacija.

Pažvelkime į kai kuriuos jos gyvenimo puslapius. Julija – toks buvo jos krikšto vardas – gimė Neapolyje 1696 m. spalio 31 d., buvo dešimta dvylikos vaikų religingoje pasiturinčioje šeimoje. Ji pasižymėjo aštriu protu, vaikystę praleido turtingoje namų ramybėje. Nuo mažens ji smalsiai tyrinėjo suaugusių pasaulį. Būdama vienuolikos per šv. Juozapą  ji atėjo į Šv. Tomo bažnyčią atlikti išpažinties, kad išlaisvintų sąžinę nuo „naštos“. Taip ji atsivertė ir paniro į gilų dvasinį gyvenimą, pradėjo dažnai melstis ir medituoti Jėzaus kančią. Sukrėsta ieties padarytos žaizdos, ji rado dvasinę prieglaudą kraujuojančioje Jėzaus Širdyje. Eucharistinėje komunijoje ji semdavosi paguodos ir įkvėpimo gyventi šventai. Taip pat ir šventųjų gyvenimų skaitymai ją pastūmėjo pasišvęsti Viešpačiui.

Dėl įvairių aplinkybių ji gyveno keliuose vienuolynuose. Vizitiečių vienuolyne La Scala mieste ji gavo daugiausia dangiškų dovanų ir patyrė sunkiausių išbandymų iš aplinkinių. Tai užgrūdino ją sudėtingoms užduotims, kurios jos laukė. Galiausiai, gavusi įkvėpimą iš aukščiau, ji atkeliavo iki Fodžos, kur pragyveno paskutinius septyniolika savo gyvenimo metų. Čia 1738 m. ji įgyvendino svajonę įkurti naują redemptoristų atšaką Švč. Atpirkėjo seseris.

Fodžoje subrendo šios ypatingos, drąsios ir ryžtingos moters šventumas. Garsas apie jį įveikė šimtmečius, kol pasiekė mūsų dienas. Nors jai būnant gyvai nebuvo liudijimų apie jos šventą gyvenimą, tačiau iš karto po jos mirties Fodžos gyventojai ją pavadino „šventąja priore“.

Beatifikacijos proga kard. Amato primena šv. Jono Pauliaus II kalbą Švč. Atpirkėjo vienuolėms prieš dvidešimt metų, minint Motinos Marijos trisšimtąsias gimimo metines. Tada jis išvardijo penkias dvasines ypatybes, kurios apibūdino palaimintosios gyvenimą bei kurias ji paliko savo dvasinėms dukterims. Tai paprastas sąrašas: pamaldumas įsikūnijusiam Žodžiui, kurį Šventoji Dvasia nuolat atnaujina mumyse perkeisdama mūsų gyvenimą į Jo; meilė Eucharistijai, kiekvieno dvasinio atsimainymo šaltiniui; kontempliacijos dvasia; broliška meilė ir ištikimybė bei atkaklumas darant gera. Dabar seserų redemptorisčių visame paaulyje yra daugiau nei tūkstantis. Jų buvimas ir liudijimas yra brangus indėlis Bažnyčios misijai pasaulyje. (Vatikano radijas)