Popiežius Romos vyskupijos suvažiavime: Nestatykime užtvarų; eikime pas visas šeimas

Bažnyčios dėmesys ir rūpestingumas tepasiekia kiekvieną šeimą; nė viena šeima, nė vienas jos narys tenebūna atstumtas; šeimos ir bažnytinės bendruomenės gyvenime tebūna deramai vertinama pagyvenusių žmonių sukaupta patirtis ir išmintis. Apie tai popiežius Pranciškus kalbėjo ketvirtadienio vakarą Laterano Šv. Jono bazilikoje atidarydamas Romos vyskupijos suvažiavimą, skirtą posinodiniam paraginimui „Amoris laetitia“. Popiežiaus atidarytas šeimai skirtas Romos vyskupijos suvažiavimas vyks keliais etapais ir užsibaigs išvadų ir pastoracinių gairių paskelbimu rugsėjo 19 d.

Popiežius Pranciškus ketvirtadienio vakarą Laterano bazilikoje vykusio susitikimo metu kalbėjo be teksto; po gana ilgos kalbos taip pat atsakė į keletą susitikimo dalyvių užduotų klausimų. Savo kalboje popiežius, jam įprastu būdu, pasirinko tris raktažodžius – tris biblinius įvaizdžius – ir jais remdamasis kalbėjo apie Bažnyčios rūpinimosi šeimomis prioritetus.

Pirmasis biblinis įvaizdis – iš degančio krūmo kalbantis Dievas liepia Mozei nusiauti sandalus. Tai raginimas su didžiausia pagarba prisileisti prie šeimų gyvenimo tikrovės. Kaip Mozei buvo liepta nusiauti sandalus, nes žemė, į kurią jis pateko, buvo šventa, taip ir gilindamiesi į šeimų problemas turime suvokti visą jų rimtumą. Reikia spręsti ne abstrakčias problemas, bet matyti konkrečių žmonių veidus. Bažnyčios sielovadinis rūpestingumas turi pasiekti visas šeima, gyvenančias tarp mūsų, ne tik tas, kurios lankosi parapijoje. Mums metamas iššūkis, - sakė Pranciškus, - priimti taip pat ir tas šeimas, kurios nesugeba gyventi taip kaip moko Bažnyčia. Mes turime būti kaip puodžiai, kurie kantriai moliui suteikia išsvajotą formą. Dievas nori, kad mes būtume klusnūs Šventosios Dvasios balsui ir kad nebijotume susitepti rankų, prisiliesdami prie kasdienio žmonių gyvenimo sunkumų. Dievas nori, kad gerbtume jo sukurtą tikrovę, kad joje būdami su pagarba jai nusiautume sandalus.

Antrasis popiežiaus panaudotas biblinis įvaizdis – tai palyginimas apie fariziejaus ir muitininko maldą. Tai įspėjimas mums, kad nemanytume, jog įtvirtiname savo tapatybę tuomet kaip tampame skirtingais nuo kitų. Visiems reikia atsivertimo. Turime ne džiaugtis tariamu pranašumu, bet visi turime sakyti: „Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui“. Toks nuolankus požiūris į save ir savo aplinką tai evangelinis realizmas. Tai Dievo realizmas. Žinoma, tai nereiškia, kad neturėtume laikytis to, ko aiškiai mus moko Bažnyčia.  Šiuo atveju, evangelinis realizmas reiškia, kad kartu auga kviečiai ir raugės. Ir jei norime ką nors pasiekti, vėlgi turime nebijoti susitepti rankų.

Trečiasis popiežius paminėtas biblinis įvaizdis – tai pranašas Joelis, kuris kalba apie pranašiškus sapnus sapnuojančius senelius. Šis vaizdinys, pasak popiežiaus, tai kvietimas neatmesti, nenurašyti tarp mūsų gyvenančių senų žmonių sukauptos patirties ir išminties.

Nestatykime užtvarų, pasiekime visas šeimas, prisilieskime prie konkrečių žmonių problemų, - ragino popiežius Romos vyskupijos bendruomenę. Reikia tokios šeimų sielovados, kuri būtų pajėgi priimti, palydėti, suprasti, integruoti, kad mes joms būtume Dievo gerumo prisilietimas. (Vatikano radijas)