2016-06-12 13:37:00

Popiežius ligonių jubiliejaus Mišiose: Būdami silpni, galime būti galingi


Šventasis Tėvas sekmadienio Mišiose labai karštai paragino atsiverti ligoniams ir neįgaliesiems. Popiežiaus vadovautos Mišios buvo skirtos ligos ir negalios paženklintų žmonių, dažnai visuomenėje labiausiai marginalizuojamų, jubiliejui. Kreipdamasis į tūkstančius Mišiose dalyvavusių neįgaliųjų ir juos lydinčių asmenų, daugelis jų – savanoriai, popiežius perspėjo ligonių neuždaryti į getus. Tikrasis kelias į tikrąją laimę yra meilės kelias, patikino Pranciškus.

Popiežius po Mišių dėmesingai ir jautriai sveikino, guodė ir laimino daug neįgalių vaikų, jaunuolių, suaugusiųjų ir senelių tiek žodžiais, tiek gestais liudydamas artumą ir solidarumą, apkabinimu, šypsena, padrąsinimu išreikšdamas atjaučiančią meilę, gailestingumą.

Ženklų kalba buvo pagrindinė bendravimo kalba daugumai Mišių dalyvių. Visi Žodžio liturgijos ir tikinčiųjų maldos skaitiniai buvo verčiami į ženklų kalbą, popiežiaus homilija – į dvi ženklų kalbas, italų ir tarptautinę, nebylūs vertėjai ispaniškai, vokiškai, prancūziškai, portugališkai, itališkai, angliškai ir kiniškai skaitomus tekstus vertė kitiems į ženklų kalbą. Į ženklų kalbą buvo verčiami ir kitų Mišių liturgijos dalių tekstai.

Naujas Mišiose buvo Evangelijos skaitinio gyvas paveikslas, kurį suvaidino asmenys su protine negalia. Jie veiksmais ir gestais atpasakojo Luko Evangelijos epizodą, kuriame pasakojama apie fariziejaus namuose Jėzaus sutiktą moterį. Karštos meilės Dievui dėka ji sulaukė atleidimo, o pasitikėjimas Dievo gailestingumu dar labiau tą meilę sustiprino.

Gyvas paveikslas, suvaidintas priešais altorių Šv. Petro aikštėje padėjo daugeliui Popiežiaus Mišių dalyvių suprasti kas skelbiama diakono skaitomoje Evangelijoje. Kurtieji taip pat sekė popiežiaus Pranciškaus homiliją verčiamą į ženklų kalbą.

 

Ligonių jubiliejus Popiežiaus homilija

„Esu nukryžiuotas kartu su Kristumi. Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus“ (Gal 2,19), - rašo šv. Paulius Laiške galatams. Šie žodžiai, pasak Šventojo Tėvo, labai gerai išreiškia krikščioniškojo gyvenimo prasmę. „Viską paaiškina velykinis Viešpaties mirties ir prisikėlimo dinamizmas, kuriame mes dalyvaujame Krikšto malonės dėka. Visam mūsų gyvenimui, visiems jo aspektams, lemta atgimti. Kristuje atsiskleidžia taip pat ir ligos, kančios ir mirties galutinė prasmė“.

„Visi anksčiau ar vėliau susiduriame, kartais labai skausmingai, su žmogaus pažeidžiamumu, su savo ar kitų liga. Kiek daug skirtingų veidų gali turėti šios tokios žmogiškos ir taip dramatiškai žmogiškos patirtys!“ Deja, sakė Popiežius, mūsų dienomis labai dažnai matome nesupratimą ir priešiškumą fizinės negalios slegiamų žmonių atžvilgiu. „Manoma, kad sergantis ar neįgalus žmogus yra nepajėgus gyventi pagal tą gyvenimo stilių, kurį primeta malonumų ir pramogų kultūra. Šiai laikais, kai savo kūno puoselėjimas yra tapęs masiniu mitu ir tuo pat metu verslo šaka, tai kas netobula yra slepiama, kad nedrumstų privilegijuotųjų laimės ir ramybės, kad nekenktų dominuojančiai madai. Geriau šiuos žmones laikyti uždarytus kažkokiame, netgi ir auksiniame narve, ar pietizmo ir slaugos rezervatuose, kad netrukdytų tariamos gerovės. Kartais netgi tvirtinama, kad geriau jais kuo greičiau nusikratyti, kad netaptų nepakeliama ekonomine našta. Tačiau iš tiesų, - sakė Pranciškus, - jei žmogus užsimerkia, kad nematytų ligos ir negalios, jis pradeda gyventi iliuzijų pasaulyje. Jis nesupranta tikrosios gyvenimo prasmės, kuri reikalauja priimti kančią bei žmogaus ribotumą. Pasaulis nebus geresnis, jei jame gyvens tik „tobuli“ žmonės, bet bus geresnis tuomet kai žmonės vieni kitus priims ir gerbs. Kokie teisingi apaštalo žodžiai: „Dievas pasirinko, kas pasauliui silpna, kad sugėdintų galiūnus“ (1 Kor 1,27)!

Apie žmogaus silpnumą kalba ir šios dienos Evangelija. Nusidėjėlę moterį visi smerkia. Tik Jėzus ją supranta ir jos neatstumia. Žmonės kenčia ne tik kūno kančias. Dažnos ir dvasią slegiančios patologijos. Pasak popiežiaus, žmogus liūdi, nes jam trūksta meilės. Tad nors ir yra daug kelių, vedančių į mūsų visų trokštamą laimę, tačiau ją pasieksime tik jei sugebėsime mylėti. Tik meilė gali padaryti žmogų laimingą. Kito kelio nėra!

„Kaip dažnai negalios slegiamas kenčiantis žmogus atgauna gyvenimo džiaugsmą  kai supranta, kad jis yra mylimas. Kiek daug meilės gali išsiveržti iš širdies vien paprastos šypsenos dėka! Tuomet ir žmogaus pažeidžiamumo suvokimas gali tapti parama ir paguoda vienatvėje. Kentėdamas ant kryžiaus, Jėzus parodė mums savo meilę iki galo. Visos mūsų kančios yra įspaustos nukryžiuoto Dievo Sūnaus veide. Į fizinę kančią, atstūmimą, pažeminimą ir patyčias, jis atsiliepia visus mus priimančiu ir visiems atleidimą suteikiančiu gailestingumu. Mes esame pagyti jo žaizdomis. Jėzus yra gydytojas, kuris mus gydo meilės vaistais. Jis sau ant pečių užsikrauna mūsų kančią ir ją perkeičia. Mes žinome, kad jis supranta mūsų skausmą, nes jis pats jį kentėjo.“

„Tad nesvyruokime negandose (plg. 1 Tes 3,3), - kartodamas šv. Pauliaus raginimą popiežius baigė ligonių jubiliejaus Mišių homiliją, - žinokime, kad būdami silpni, galime būti galingi (plg. 2 Kor 12,10) ir malonės dėka savo kūne papildyti ko dar trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris yra Bažnyčia (plg. Kol 1,24). Šiame Kūne, panašiai, kaip ir prisikėlusio Viešpaties kūne, matome žaizdas – sunkios kovos ženklus, tačiau meilė jas jau perkeitė visiems laikams“.

* * *

Po Mišių, prieš kartu su jų dalyviais kalbėtą vidudienio „Viešpaties Angelo“ maldą, popiežius Pranciškus dar kartą padėkojo ligonių ir neįgalių asmenų jubiliejinių renginių Romoje dalyviams – patiems ligoniams ir neįgaliesiems bei juos atlydėjusiems artimiesiems ir savanoriams.

Popiežius taip pat priminė sekmadienį minėtą Pasaulinę kovos su priverstiniu vaikų darbu dieną ir ragino siekti, kad visur pasaulyje būtų panaikinta ši vergystės forma.

Trumpoje Šventojo Tėvo kalboje sekmadienio vidudienį taip pat paminėtos dvi beatifikacijos Italijoje – kunigo Jokūbo Abbondo šeštadienį ir sesers Jėzaus Marijos sekmadienį. (Vatikano radijas)

 








All the contents on this site are copyrighted ©.