Lietuvos spaudos apžvalga (birželio 5)

Kastantas Lukėnas:

„Lietuvos žiniose“ kun. Roberto Urbonavičiaus rašinys skirtas pirmąjį birželio sekmadienį minimai Tėvo dienai. Iliustruodamas šiandienos pasaulį ištikusią tėvystės ir šeimos krizę jis perfrazuoja žinomą evangelinį pasakojimą apie sūnų palaidūną – į istoriją apie tėvą palaidūną, kurio trūksta jo paliktiems vaikams. Užsiminęs apie naujus iššūkius bei bandymus naikinti šeimos, motinystės ir tėvystės sampratas kunigas kiek ironiškai kviečia: „Švęskime Motinos ir Tėvo dieną, kol jų dar neuždraudė kaip netolerantiškų kieno nors atžvilgiu“. Sveikindami savo tėvelius ir prisimindami juos maldoje, pirmiausia žvelkime į tai, ką gera iš jų gavome, net jei to gėrio būta mažai, atleisdami jų žmogiškuosius trūkumus ir melsdami jiems Dievo palaimos ir gailestingumo, – ragina kun. Robertas Urbonavičius. 

Ketvirtadienį Seime svarstytos Konstitucijos pataisos, kuriomis siekiama papildyti šeimos sąvoką formuluotėmis, nustatančiomis du šeimos atsiradimo pagrindus: 1)santuoką; 2) motinystę ir tėvystę. Projektas buvo vilkinamas Juliaus Sabatausko vadovaujamame Teisės ir teisėtvarkos komitete, galiausiai pasiūliusiame jį atmesti. Tačiau Seimas tokiai išvadai nepritarė ir grąžino projektą svarstyti etikos ir procedūrų komisijai. „Delfi.lt“ publikacijoje šia proga pateikiamos kelių visuomenėje žinomų žmonių argumentai už šeimą. Laisvos visuomenės instituto vadovė teisininkė Kristina Zamarytė Sakavičienė aiškina, kodėl svarbu Konstutucijoje įtvirtinti šeimos pagrindus ir pabrėžia, kad Konstitucijos pataisos nediskriminuoja atskirų asmenų grupių, kaip kartais manoma.

„Lietuvos žiniose“ rašyta apie Šalčininkų bažnyčioje pagarbiai priimtas relikvijas. Devintinių sekmadienį Šalčininkų Šv. Petro bažnyčioje vyko ypatingos relikvijų priėmimo apeigos: šventųjų Jono Pauliaus II ir ses. Faustinos relikvijos atvežtos iš Krokuvos, o pal. kun. Mykolo Sopočkos – iš Balstogės. Relikvijų parūpinimo iniciatorius parapijos vikaras kun. Daniel Narkun paaiškina kad gautosios relikvijos yra pirmojo laipsnio, ir tai ypatinga dovana ne tik Šalčininkams, bet ir visai Lietuvai.

Laikraštyje „XXI amžius“ rašyta apie šv. Jono Pauliaus II relikvijų dovaną Tytuvėnų bažnyčiai, kurią Devintinių sekmadienį įteikė delegacija iš Lenkijos, Miastko miesto.

„XXI amžiaus“ priedas jaunimui „Žvilgsniai“ pateikia reportažą iš gegužės pabaigoje vykusios Pasvalio dekanato jaunimo dienos, kurios programoje dalyvavo apie 300 jaunuolių iš įvairių Pasvalio dekanato parapijų. Pasvaliečiai rengia katalikiško jaunimo dienas jau daugiau kaip dešimtmetį.

Praėjusį ketvirtadienį Kaune Švenčiausiojo Sakramento bažnyčios šventoriuje švęsti Devintinių atlaidai, melstasi taip pat už šios bažnyčios atstatymą. Sovietų valdžios nusavintoje bažnyčioje buvo visiškai sunaikintas interjeras, ilgą laiką joje veikė kino teatras. Atkūrus Nepriklausomybę pastate buvo įrengta koplyčia, joje vyksta nuolatinė Švč. Sakramento adoracija.

Šią savaitę Lietuvoje lankėsi ir konferencijas vedė jėzuitas prof. Hans Zollner, Popiežiškojo Grigaliaus universiteto prorektorius ir Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos narys. Vilniuje ir Kaune jis vedė rekolekcijas bei konferencijas dvasininkams. Penktadienį Kaune vykusioje konferencijoje dalyvavo kunigai, vienuolijų, atstovai, pasauliečiai, dirbantys sielovados ir ugdymo srityse. Prof. Hans Zollner SJ aptarė lytinio nepilnamečių išnaudojimo psichologines prielaidas, šio nusikaltimo atvejus Katalikų Bažnyčioje, tai pat prevencijos priemones saugiai aplinkai kurti.

„Panevėžio balsas“ pakalbino paskirtąjį Panevėžio vyskupą Liną Vodopjanovą. Žemaitijoje augęs ir tarnavęs ganytojas pas aukštaičius ateina atvira širdimi ir sako: „Vadinkite mane vyskupu Linu“. Šiomis dienomis Panevėžio vyskupas oficialiai visus pakvietė į liepos 16-ąją vyksiančią ingreso iškilmę.

Kaišiadorių vyskupija praneša įsteigtą diecezinių teisių Aušros Vartų Marijos ir šv. Teresėlės seserų karmeličių kongregaciją. Daugeliui šios bendruomenės bičiulių ji susijusi su ses. Rozanos Graulich vardu: iš Belgijos atvykusi sesuo Rozana nuo pirmųjų Nepriklausomybės metų veikliai įsijungė į Lietuvos bažnytinį gyvenimą.

„Lietuvos žiniose“ Vytautas Sinica rašo apie vyriausią Vilniaus arkivyskupijos kunigą Antaną Dilį, netrukus minėsiantį kunigystės septyniasdešimtmetį, Pokalbyje atskleidžiamas kunigo gyvenimo kelias leidžia geriau suvokti ir sudėtingą Vilnijos istoriją. Pasigėrėjimą kelia tai, kad tarpukariu patyręs nuoskaudų dėl lietuvybės persekiojimų, šis kunigas palaiko šiltus santykius su lenkais ir Lenkijos dvasininkais, mini buvusį bendramokslį, taip pat iš Vilnijos kilusį kardinolą Henryką Gulbinowiczių.

„Bernardinai.lt“ kalbinamas iš darbo „Marijos radijuje“ į studijas Romoje išvykstantis kun. Gintaras Blužas OFS. „Marijos radijo“ programų direktoriaus pareigas nuo birželio eina kun. Povilas Narijauskas, iki šiol vadovavęs Vilniaus akademinės sielovados centrui. Kun. Gintaras  Blužas dalijasi ketverių metų patirtimi – kaip tenka mokytis klausytis kitų ir pasitikėti Viešpaties vedimu, tikėjimu „vaikščiojant vandens paviršiumi“.