Kanonizacijos apeigos Romoje: Jėzaus dėka spindi malonės pergalė

Popiežius paskelbė du naujus šventuosius: palaimintąjį t. Stanislovą Papczynskį, lenką, Marijonų kongregacijos steigėją ir palaimintąją Mariją Elžbietą Hesselblad, švedę, Šv. Brigitos Švč. Išganytojo ordino steigėją. Kanonizacijos apeigos įvyko sekmadienio rytą Šv. Petro aikštėje 10 eilinio sekmadienio Mišiose, kurias su popiežiumi be skaitlingų kunigų ir vyskupų iš daugelio kraštų koncelebravo Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanislaw Dziwisz ir Stokholmo vyskupas Anders Arborelius.

Mišiose su piligrimais iš Lenkijos, Švedijos, Estijos, Italijos ir kitų kraštų dalyvavo oficialios valstybinės delegacijos iš Lenkijos ir Švedijos. Lenkijos delegacijai vadovavo Lenkijos prezidentas Andrzej Duda, Švedijos – Alice Bah Kuhnke, Švedijos kultūros ministrė. Prieš Mišias popiežius Pranciškus Šv. Petro bazilikoje trumpai susitiko su abiejų valstybinių delegacijų vadovais, taip pat kelis šimtus švedų piligrimų į Romą palydėjusiais vyskupais: Stokholmo katalikų vyskupu Anders Arborelius ir Upsalos liuteronų arkivyskupe Antje Jackelén.

Kanonizacijos apeigose, kurios įvyko Mišių pradžioje, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Angelo Amato pristatė popiežiui kandidatus į šventuosius ir perskaitė abiejų palaimintųjų biografijas.

Jonas Papaczynski gimė 1631 metais Lenkijoje, tapo vienuoliu, pasivadino Jėzaus Marijos Stanislovu, įsteigė naują Marijonų kongregaciją, kuriai pavedė tris tikslus: garsinti Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kultą, atminti maldoje mirusius, ypač nelauktai mirusius, apaštalauti visuomenės vargams ir atstumtiesiems. Šventasis Jėzaus Marijos Stanislovas mirė 1701 metais. Jį palaimintuoju paskelbė popiežius Benediktas XVI 2007 metais.

Elžbieta Hesselblad gimė 1870 metais liuteronų šeimoje Švedijoje, emigravo į JAV, dirbdama slaugytoja Niujorke atsivertė į katalikų tikėjimą, po metų išvyko į Romą, įkūrė Šv. Brigitos Švč. Išganytojo ordiną pasišvęsdama Dievui vardan Švedijos suvienijimo su Romos Bažnyčia. Antrojo Pasaulinio karo metais padėjo paslėpti daugybę Romoje persekiojamų žydų. Šventoji Marija Elžbieta Hesselblad mirė 1957 metais Romoje. Ją palaimintąja paskelbė šv. popiežius Jonas Paulius II per Didįjį 2000 metų Jubiliejų.

Kiekviename nusidėjėlyje Jėzaus dėka spindi malonės pergalė

Reikia nebėgti nuo kryžiaus, o likti prie jo, kaip kad Mergelė Marija. Taip sakė popiežius Pranciškus sekmadienį aukodamas Mišias, per kurias šventaisiais buvo paskelbti Jėzaus Marijos Stanislovas bei Marija Elžbieta Hesselblad.

Šiandienos Evangelijos skaitinys mums kalba apie centrinį tikėjimo įvykį: Dievo pergalės prieš skausmą ir mirtį. Tai vilties Evangelija, kuri pražysta iš Kristaus Velykų Slėpinio, kuri spinduliuoja iš jo veido. Šis Žodis kviečia likti su Viešpaties Jėzaus kančia, kad mumyse atsispindėtų jo prisikėlimo galia.

Kristaus kančioje slypi Dievo atsakymas į nevilties šauksmą, kartais lydimą ir pasipiktinimo, kurį mumyse kelia skausmas ir mirtis. Tačiau reikia nebėgti nuo kryžiaus, o likti prie jo, kaip kad Mergelė Marija - ji, kentėdama kartu su Jėzumi, nematydama jokios vilties, patikėjo viltimi.

Tą patyrė ir Jėzaus Marijos Stanislovas bei Marija Elžbieta Hesselblad, kurie šiandien skelbiami šventaisiais: jie išliko susivieniję su Jėzaus kančia ir juose nušvito Jo prisikėlimo galia, - kalbėjo popiežius.

Vėliau Šventasis Tėvas komentavo sekmadienio pirmąjį skaitinį ir Evangelijos ištrauką bei juose atsispindinčius pranašiškus prisikėlimo ženklus, įvykdytus pranašo Elijo ir Jėzaus. Abu mirę jaunuoliai buvo našlių sūnūs, kurie buvo grąžinti motinoms gyvi.

Elijas kreipiasi į motiną, kurios rankose užgeso jos sūnus: „Duok man savo sūnų“. Šiuose žodžiuose atsispindi Dievo nuostata mūsų mirties atžvilgiu. Elijas meldžiasi vienumoje ir Dievas išklauso jo maldos,  nes iš tiesų tai Jis kalbėjo pranašo lūpomis. Ir Jis gražina berniuką gyvą motinai.

Dievo švelnumas pilnai atsiskleidžia Jėzuje. Evangelijoje girdėjome, kad Jam pagailo tos verkiančios motinos Galilėjoje,  kuri lydėjo į kapus savo paauglį sūnų.  Jėzus prisiartino, palietė karstą, sustabdė procesiją ir veikiausiai paglostė sudrėkusį nuo ašarų motinos veidą. „Neverk“, tarė jai. Lyg būtų pasakęs „Duok man savo sūnų“, pridūrė popiežius, tęsdamas: Jėzus prašė sau mūsų mirties, kad mus išlaisvintų ir grąžintų mums gyvenimą. Berniukui prabudus, Jėzus grąžino jį motinai. Jis nėra magas, tai įsikūnijęs Dievo švelnumas, Jame veikia begalinė Tėvo užuojauta.

Prisikėlė tam tikru būdu ir apaštalas Paulius, iš priešo ir aršaus krikščionių persekiotojo virsdamas Evangelijos liudytoju ir šaukliu. Šis radikalus pasikeitimas nebuvo jo darbas, tačiau Dievo gailestingumo dovana, kuris jį „pasirinko“ ir „pakvietė savo malone“ norėdamas per jį apreikšti savo Sūnų, kad skelbtų tautoms. Paulius sako, kad Dievui Tėvui buvo gera apreikšti Sūnų ne tik jam, bet jame, tai yra tarsi įspaudžiant į apaštalo Pauliaus asmenį, į jo kūną ir sielą Kristaus mirtį ir prisikėlimą. Taip apaštalas tapo ne tik pasiuntiniu, tačiau liudytoju.

Taip ir su kiekvienu nusidėjėliu. Jėzaus dėka nuolat spindi malonės, teikiančios gyvenimą, pergalė. Jis sako Motinai Bažnyčiai: „Duok man savo vaikus”, tai juk mes visi. Jis prisiima mūsų nuodėmes, jas panaikina ir mus grąžina gyvus Bažnyčiai. Tai ypatingai vyksta šiais Šventais Gailestingumo metais, kalbėjo popiežius. Baigdamas homiliją, Pranciškus pabrėžė, kad šiandien Bažnyčia mums rodo du savo vaikus, pavyzdinius prisikėlimo slėpinio liudytojus. Abu galės giedoti amžinybėje, kartu su psalmininku: „Raudą pakeitei man šokiais. Viešpatie, mano Dieve, tave šlovinsiu amžiais“, sakė popiežius ir pakvietė kartu ištarti psalmės priegiesmį: “Viešpatie, aš tave aukštinsiu: tu gi mane iš priešo rankų ištraukei”.

Su popiežiumi Pranciškumi kanonizacijos Mišias koncelebravo 40 kardinolų, 30 arkivyskupų ir vyskupų ir apie 400 kunigų. Popiežiui perskaičius skelbimo šventaisiais formulę prie altoriaus buvo atneštos, išstatytos ir pagarbintos dviejų šventųjų relikvijos. Po šv. Mišių popiežius vadovavo vidudienio maldai, pasveikino kanonizacijos dalyvius įsakmiai paminėdamas valstybines delegacijas iš Lenkijos ir Švedijos ir prapašė, kad Viešpats dviejų naujų šventųjų užtarimu palaimintų Lenkiją ir Švediją. Sveikindamas piligrimus iš kitų kraštų popiežius Pranciškus įsakmiai paminėjo tikinčiuosius iš Estijos. Visi kartu, kalbėjo popiežius, prašykime Mergelės Marijos, kad vestų šventumo kelyje ir palaikytų iš dienos į dieną kuriant teisingumą ir taiką. (Vatikano radijas)