2016-05-11 13:05:00

Popiežiaus bendroji audiencija. „Ne mūsų nuopelnai, bet Dievo meilė“


Trečiadienio bendroji audiencija prasidėjo Vatikano audiencijų salėje trumpu popiežiaus Pranciškaus susitikimu su ligoniais. Po sveikinimo ir kartu su jais sukalbėtos „Sveika Marija“, popiežius atėjo į Šv. Petro aikštę, kur jo laukė kelios dešimtys tūkstančių Šventųjų metų piligrimų. Bendrosios audiencijos katechezėje popiežius komentavo Kristaus palyginimą apie Gailestingąjį Tėvą.

Popiežius pasakojimą pradėjo ne nuo jaunėlio sūnaus nuopuolio ir atsivertimo istorijos, bet nuo grįžtantį sūnų pasitinkančio tėvo džiaugsmo. Sūnus palaidūnas nespėjo iki galo ištarti iš anksto surepetuotų žodžių: „Tėve, nusidėjau dangui ir tau. Nebesu vertas vadintis tavo sūnumi...”, kai tėvas puolė jam ant kaklo, pabučiavo, liepė tarnams jį apvilkti naujais rūbais, apauti kojas ir užmauti žiedą, suruošti puotą ir džiugtis pražuvėlio sūnaus grįžimu.

“Tėvas pažino jį iš tolo“, sakoma Kristaus palyginime.  „Ką tai reiškia? Tai reiškia, - sakė popiežius, - kad šis tėvas kiekvieną dieną išeidavo į namų terasą ir žiūrėjo į kelią. Jis laukė sūnaus, nepaisant viso to ką jis buvo padaręs. Tėvo gerumas, besąlygiškas tėvo gailestingumas liejasi pro kraštus, nelaukiant kol sūnus ištars atgailos žodžius. Žinoma, sūnus supranta, kad yra nusikaltęs ir tai išpažįsta, tačiau šie sūnaus atgailos žodžiai ištirpsta tėvo atleidime. Tėvas apkabina sūnų, nes jis, nepaisant savo paklydimų, niekada nebuvo nustojęs būti jo sūnumi.“

„Ši Jėzaus pamoka labai svarbi, pabrėžė popiežius. Mes esame Dievo vaikai, dėl to, kad Dievas mus myli. Tai nepriklauso nuo mūsų veiksmų ir mūsų nuopelnų ir niekas to iš mūsų negali atimti. Šie Jėzaus žodžiai mus kviečia niekada neprarasti vilties.“ Popiežius paminėjo tėvų skausmą kai jų vaikų gyvenimas pasuka į pavojingus klystkelius; katechetus, kurie neretai savęs klausia ar jų darbas nenuėjo veltui; kalėjime atsidūrusius žmones, kurie mato sužlugdytą savo gyvenimą ir nedrįsta žiūrėti į ateitį, manydami, kad jie neverti atleidimo. Tačiau net ir tokiose gyvenimo situacijose atsidūrę žmonės nepaliovė būti Dievo vaikais. Jie yra vaikai, kuriuos Tėvas myli ir laukia jų sugrįžtant. Net ir pačioje bjauriausioje mano gyvenimo situacijoje aš esu Dievo vaikas; Dievas manęs laukia; Dievas nori mane apkabinti“.

Palyginime kalbama ir apie kitą, vyresnįjį sūnų, kuriam irgi reikia atrasti tėvo gailestingumą. Jis visą laiką gyveno tėvo namuose, bet jis visai nepanašus į tėvą. Jis galvoja tik apie save, nevadina savo brolio „broliu“, nesidžiaugia jo sugrįžimu, bet jaučia nuoskaudą tėvui.

„Teisieji, tie, kurie apie save mano, kad jie teisūs – jiems irgi reikia gailestingumo, - sakė popiežius Pranciškus. Juose mes atpažįstame save pačius, abejojančius ar verta  dėl ko nors vargti, žinant, kad mainais nieko negausime. Jėzus mus moko, kad keliaujame į Tėvo namus ne tam, kad gautume kažką mainais už kažką“.

„Vaikeli, tu visuomet su manimi, ir visa, kas mano, yra ir tavo, sako tėvas vyresniajam sūnui. Tėvas vadovaujasi gailestingumo logika. Jaunesnysis sūnus laukė bausmės už savo nuodėmes. Vyresnysis tikėjosi atlygio už savo nuopelnus. Jie nesikalba, jie gyvena atskirus gyvenimus. Logika, kuria jie vadovaujasi, nesuderinama su Jėzaus mokymu. Tėvas sako visiškai ką kita: ‚reikėjo puotauti bei linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo žuvęs ir atsirado!’.  Tėvas atgavo prarastą sūnų ir gražino broliui brolį! Jei nebūtų jaunesniojo sūnaus,  tuomet ir vyresnysis negalėtų vadintis „broliu“. Tėvui bus didžiausias džiaugsmas, jei jis matys, kad jo sūnūs vienas kitą pripažįsta savo broliu“.

„Sūnūs gali džiaugtis kartu su tėvu, bet gali ir atmesti tėvo džiaugsmą. Jiems teks pasverti savo troškimus ir peržiūrėti savo gyvenimo vizijas. Palygimas nesako ką galiausiai nusprendė vyresnysis brolis. Tai yra stimulas mums. Ši Evangelija mus moko, kad mums reikia žengti į Tėvo namus ir dalyvauti jo džiaugsme, gailestingumo ir brolybės šventėje. Broliai ir seserys, - sakė popiežius, baigdamas katechezę, - atverkime širdis, kad ir mes būtume gailestingi kaip Tėvas!“ (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.