2016-05-09 17:12:00

Kardinolas Parolin Vilniuje: apie Šventojo Sosto diplomatiją


Gegužės 9 dieną, tęsdamas savo vizitą Lietuvoje, kardinolas Pietro Parolin Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje kalbėjo apie „Šventojo Sosto diplomatiją taikos tarnyboje“, kreipdamasis į studentus, į akademinę auditoriją.

Pirmiausia jis paaiškino keletą terminų: Šventojo Sosto diplomatija yra ne kas kita, kaip popiežiaus diplomatija. Popiežiaus valstybės sekretoriatas ir kitos institucijos padeda popiežiui vykdyti šį uždavinį. Dažnai vartojamas išsireiškimas „Vatikano diplomatija“. Tiesa, kad Vatikano Miesto valstybė yra, nuo 1929 susitarimo su Italija, nepriklausomas tarptautinis subjektas, tačiau jis nepakeičia Šventojo Sosto diplomatijos ir tik retomis, išimtinėmis progomis tiesiogiai dalyvauja diplomatinėje veikloje. Šventasis Sostas ir iki „Vatikano Miesto valstybės“ įkūrimo buvo pripažįstamas tarptautinis subjektas, kaip tai liudija ir faktas, jog Lietuva diplomatinius santykius su juo užmezgė  anksčiau, pažymi kardinolas. Tačiau „Vatikano Miesto valstybė“ suteikia regimumą ir garantuoja Šventojo Sosto nepriklausomybę.

Šventojo Sosto diplomatija turi ilgą taikos diplomatijos patirtį, primena kardinolas Parolin, išvardindamas eilę deklaracijų ir pastangų, paskelbtų ir padarytų popiežių per XX amžių, per karus iki pat šios dienos, iki Pranciškaus.

Šventasis Sostas mano, kad regioninės ir tarptautinės organizacijos turi lemiamą vaidmenį taikos kūrime ir skleidime, todėl jose pilnai dalyvauja, dažni nuo pat ištakų. Šventojo Sosto indėlis nėra techninis ar komercinis, bet moralinis ir dvasinis žvilgsnis, kuris padeda matyti toliau už dalinius interesus.

Darbas dėl taikos, tęsia Popiežiaus valstybės sekretorius, nėra išorinis, bet Bažnyčios identitetą atitinkantis uždavinys. Šiemetinėje žinioje Pasaulinei taikos dienai Pranciškus rašo, jog taika yra Dievo dovana ir žmogaus pasiekimas. Kaip Dievo dovana, taika remiasi teisingu žmogaus ir Dievo santykiu. Būdami taikoje su Dievu, galime kurti ir tokią taiką, kuri nėra vien laikinas ir trumpalaikis kompromisas.

Gailestingumo jubiliejaus metais popiežius Pranciškus į taikos diplomatiją įterpia gailestingumą: juk dažnai tik per gailestingumą, duodamą ar priimamą, iš Dievo ar iš kito žmogaus, galima vėl atkurti korektišką santykį. Kita vertus, ši „gailestingumo diplomatija“ nėra naivi ar lengva, priešingai, jai reikia didelio įsipareigojimo ir pakankamo laiko. Šioje perspektyvoje popiežius dažnai kritikuoja abejingumo blogį. (Vatikano radijas) 

 

Visas kardinolo P. Parolin kalbos tekstas Vilniaus arkivyskupijos interneto portale.








All the contents on this site are copyrighted ©.