Popiežius: Viešpats tenušluosto visas ašaras

Ketvirtadienį Bažnyčios liturginis kalendorius minėjo Šeštines - Kristaus žengimo į dangų šventę. Kaip liudija Apaštalų darbų knyga, po prisikėlimo iš numirusių Kristus dar keturiasdešimt dienų apaštalams kalbėjo apie Dievo karalystę, o paskui, pažadėjęs atsiųsti Šventąją Dvasią, įžengė į dangų. Dėl to Bažnyčios liturgijoje Šeštinės švenčiamos keturiasdešimtą dieną po Velykų. Šiais laikais beveik visose šalyse Šeštinių iškilmė nukeliama į sekmadienį. Keturiasdešimtą dieną po Velykų Šeštinės švenčiamos turbūt tik Vatikane.

Šeštinių vakarą popiežius Pranciškus Šv. Petro bazilikoje vadovavo maldos vigilijai „Nušluostyti ašaras“. Buvo meldžiamasi už tuos, kurie kenčia kūno ir sielos kančias, kuriems reikia paguodos. Pamaldos prasidėjo trimis liudijimais – kalbėjo italų šeima, sukrėsta vaiko savižudybės; pakistanietis katalikas politikas ir žurnalistas, priverstas bėgti į užsienį, kad išgelbėtų savo šeimą; buvo taip pat liudijama apie sūnaus atsivertimą, kurį motina išmeldė savo išaromis. Vigilijos metu pagerbimui buvo išstatytas specialiai šia proga iš Sicilijos atvežtas Sirakūzų Dievo Motinos ašarų relikvijorius.

Popiežius Pranciškus, išklausęs liudijimus, kreipdamasis į maldos vigilijos dalyvius, kvietė melsti Šventosios Dvasios, kad ji apšviestų mūsų protus, padėtų mums surasti tinkamus žodžius, kuriais galėtume paguosti kiekvieną sutiktą kenčiantį žmogų.

„Liūdesio, kančios ir ligos valandą, kai slegia persekiojimai ar gedulas, kiekvienas norime išgirsti paguodos žodį. Trokštame, kad kažkas būtų su mumis ir mus užjaustų, - kalbėjo Šventasis Tėvas.  Žvalgomės aplinkui, nežinodami ar surasimą ką nors, kas galėtų suprasti mūsų skausmą. Iškyla klausimai, į kuriuos nemokame atsakyti. Vien protas nesugeba paaiškinti to, kas dedasi viduje, suprasti skausmą ir duoti atsakymą, kurio laukiame.  Tokiomis akimirkomis labai reikia „širdies argumentų“ – vienintelių, kurie subeda paaiškinti mūsų vienatvės slėpinį“.

„Kiek daug liūdesio matome sutinkamų žmonių veiduose. Kiek daug ašarų kiekvieną akimirką išliejama visame pasaulyje“, - kalbėjo popiežius Pranciškus, paminėdamas karčias ašaras, liejamas dėl žmonių piktumo, ašaras dėl artimų žmonių netekties. „Visiems mums reikia gailestingumo ir paguodos, kurią tik Viešpats gali mums suteikti. Visiems mums to reikia. Tai mūsų skurdas ir mūsų didybė. Mes šaukiamės Viešpaties, kad jis mus paguostų, kad jo gerumas nušluostytų kiekvieną ašarą nuo mūsų akių“.

Kentėdami nesame vieni. Taip pat ir Jėzus žino ką reiškia netekti artimo žmogaus. Popiežius  paminėjo Jėzaus ašaras dėl jo bičiulio Lozoriaus mirties; taip liūdesį ir skausmą po Judo išdavystės ir Petro išsigynimo. Liūdesio prislėgtas Jėzus meldžiasi. „Malda ir mums yra tikrasis vaistas. Melsdamiesi mes jaučiame šalia mūsų esančio Dievo artumą. Mūsų širdyse išlietos Dievo meilės dėka mes galime sakyti, kad niekas negali mūsų atkirti nuo žmonių, kuriuos mylėjome“.

„Meilės jėga mūsų skausmą paverčia tvirtu tikėjimu Kristaus pergale ir mūsų pergale kartu su Juo, su viltimi, kad vieną dieną vėl visi susitiksime ir kartu kontempliuosime Švenčiausiąją Trejybę, amžiną gyvybės ir meilės šaltinį“, - sakė popiežius baigdamas savo kalbą ir visus kvietė žiūrėti į Mergelę Mariją, stovinčią prie Kristaus Kryžiaus. Ji nušluosto mūsų ašaras, padeda mums atskelti ir lydi vilties kelionėje. (Vatikano radijas)