2016-05-03 16:08:00

Religijos laisvė pasaulyje – apsuptyje


Pagal kiekvieną kriterijų religijos laisvė patyrė rimtą ir nuolatinę puolimą nuo paskutinės mūsų komisijos ataskaitos 2015 metais. Nuo naujų ir senų sąžinės kalinių rykštės iki dramatiško pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų skaičiaus augimo, iki išpuolių prieš žydus ar musulmonus Europoje, rašoma JAV komisijos apie tarptautinę religijos laisvės būklę šiemetinėje ataskaitoje, kuri buvo paskelbta gegužės 2 dieną. Ši komisija, tarp kurios ekspertų daug žinomų vardų, teikia rekomendacijas JAV valstybės institucijoms.

2016 metų ataskaitoje yra aprašoma situacija 27 šalyse, kuriose religijos laisvė labiausiai pažeidžiama. Remiantis trigubu kriterijumi apie „sisteminį, aktualų ir žiaurų“ religijos laisvės persekiojimą, jos yra suskirstytos į tris grupes. Pirmoje grupėje yra tos valstybės, kuriose persekiojimui būdingi visi trys aspektai, antrajai – du, o trečiajai – bent vienas.

Labiausiai religijos laisvė yra pažeidžiama šiose devyniose valstybėse: Mianmare, Kinijoje, Eritrėjoje, Irane, Šiaurės Korėjoje, Saudo Arabijoje, Sudane, Turkmėnistane ir Uzbekistane. Antrajai grupei priklauso Centrinės Afrikos Respublika, Egiptas, Irakas, Nigerija, Pakistanas, Sirija, Tadžikistanas ir Vietnamas. O trečiajai – Afganistanas, Azerbaidžianas, Kuba, Indija, Indonezija, Kazachstanas, Laosas, Malaizija, Rusija ir Turkija.

Ataskaitos įvadiniame žodyje iliustruojamas religijos laisvės pažeidimų spektras. Kartais šiuos pažeidimus vykdo valstybiniai aparatai, kartais nevalstybinės grupuotės, kurių valstybė nepajėgia kontroliuoti, o kartais abu.

Štai, 2016 metų vasario mėnesį Kinijoje buvo nuteistas pastorius Bao Guohua ir jo žmona Xin Wenxiang, atitinkamai 14 ir 12 metų kalėjimo. Šių savo krikščionių bendruomenės lyderių kaltė buvo ta, kad jie priešinosi kinų valdžios vykdytai kryžių nuardymų nuo bažnyčių akcijai. Oficialioje kinų valdžios retorikoje religinės grupės yra laikomos grėsme „socialistinei visuomenei“, be krikščionių persekiojami yra ir uigurų musulmonai ar Tibeto budistai. Valdžia sau priskyrė kompetenciją išrinkti naują Dalai Lamą. Be to yra tikėtinų ataskaitų apie slaptus įkalinimo centrus, kuriuose būta kankinimų, seksualinės prievartos, psichiatrinių eksperimentų ir organų paėmimo.

Eritrėjoje dėl religinių motyvų kali apie 1200-1300 asmenų, naujų areštų būta ir per pastaruosius dvylika mėnesių. Šie kaliniai siunčiami į sunkiausius kalėjimus, kuriuose iškenčia baisiausius dalykus. Dar 2006 metais vyriausybė nušalino Eritrėjos ortodoksų patriarchą Antonijų, kurį izoliavo ir laiko prastomis sąlygomis. Šalies diktatūra labai nepalanki krikščionims evangelikams ar sekmininkams, Jehovos liudytojams.

Irane 2015 spalį mirties bausme nuteistas sunitų dvasininkas Shahram Ahadi, dėl tariamos grėsmės saugumui. Šalyje daug sąžinės kalinių, tarp kurių ir 2010 metais nuteisti septyni bahajų lyderiai. Kiekvienam iš jų skirta 20 metų bausmė. Suvaržymų, areštų, įkalinimo gali patirti visi, nepriklausantys musulmonų šiitų daugumai – ir kitų islamo srovių nariai, bahajai, krikščionys atsivertėliai.

Šiaurės Korėjoje, uždariausiame pasaulyje ir itin represyviame, mirties bausmė buvo skirta vien už Biblijos turėjimą ar kontaktą su krikščionių misionieriumi. Tūkstančiai žmonių yra įkalinti, įtarus juos kokia nors religine veikla.

Pakistane daugiau žmonių nei kitur pasaulyje yra įkalintų už tai, kad priklauso mažumos islamo srovėms ar dėl kaltinimų piktžodžiavimais, nekalbant apie talibų vykdomus teroro aktus.

Saudo Arabijoje teisėta viena sunitiškojo islamo versija, o bet kokios ne musulmoniškos viešos apeigos yra draudžiamos. Žmonės buvo įkalinti ir nubausti už kritiką, apostaziją, piktžodžiavimą ar burtininkavimą.

Uzbekistanas siekia griežtai kontroliuoti visą religinį gyvenimą ir už grotų pasiuntė tūkstančius nepriklausomų musulmonų, kur jie patiria daug naujų didelių pažeidimų. Su evangelikais protestantais ar Jehovos liudytojais valdžia elgiasi kaip su „ekstremistais“.  

Nepaisant situacijos pagerėjimo per pastaruosius dešimtmečius, Vietname žmonės vis dar patenka į kalėjimą už tai, kad advokatauja religijos laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms, kaip kad Nguyen Trung Ton, protestantų pastorius, areštuotas 2015 gruodį. Katalikų kunigas Nguyen Van Ly už tą patį kali jau keliolika metų.

Religinis faktorius lemia ir šimtų tūkstančių ar net milijonų žmonių migraciją, kaip kad Rohingya musulmonų diskriminacija Mianmare, represijos prieš savo piliečius Eritrėjoje, islamistinės teroristinės organizacijos Boko Haram išpuoliai Nigerijoje, krikščionių ir musulmonų susirėmimai Centrinės Afrikos Respublikoje. Ypač brutalus, genocidinio masto yra ISIS teroristinės grupuotės veikimas Sirijoje ir Irake. Sirijos ir Irako vyriausybės ne tik nesugeba apginti piliečių ten, kur veikia ši grupuotė, bet ir pačios diskriminavo ar veikė nusikalstamai.

Pro ataskaitos rengėjų akis nepraslydo antisemitiškų ir antiislamiškų nusiteikimų augimas Vakarų Europoje, taip pat ir dėlto, kad atsakomybė už islamistų teroristų atakas priskiriama visiems musulmonams. (Vatikano radijas) 








All the contents on this site are copyrighted ©.