Rytų Bažnyčios sekmadienį šventė Velykas

Sekmadienį, gegužės 1 d. Velykas šventė Rytų Bažnyčios, besilaikančios nereformuoto kalendoriaus. Senuoju kalendoriumi seka dauguma Rytų Bažnyčių, tačiau ne visos. Julijaus kalendorius galioja Maskvos patriarchate ir jam pavaldžiose Bažnyčiose, Serbijos, Bulgarijos ortodoksų Bažnyčiose, Jeruzalės ortodoksų patriarchate. Yra dar keletas kitų Rytų Bažnyčių, kaip antai armėnų, etiopų ir koptų Bažnyčios, kurios irgi dar laikosi senojo kalendoriaus. Tuo tarpu ortodoksijos židinys – Konstantinopolio patriarchatas naudojasi reformuotuoju kalendoriumi, nors Velykas švenčia kartu su kitais ortodoksais.

„Mes krikščionys ortodoksai švenčiame Kristaus Prisikėlimą iš mirusiųjų ir tvirtai skelbiame, kad mirtis pralaimėjo. Kūrinija pereina iš liūdnos mirties karalystės į Dievo karalystės šviesą, kuri neturi saulėlydžio. Motina Bažnyčia, išgyvendama kryžiaus slėpinį ir tuo pačiu metu Prisikėlimą, kviečia mus būti šviesos nešėjais ir kartu švęsti Išganančias Velykas“, - rašo Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus Velykų proga paskelbtame laiške.

Velykų iškilmių centras buvo Jeruzalės Šventojo kapo bazilika, kuria, kartu su Velykas jau prieš kelias savaites atšventusiais katalikais, dalijasi ortodoksai ir armėnai. Šioje bazilikoje įvyko pagrindinės Viešpaties prisikėlimo iškilmės apeigos, kurioms vadovavo Jeruzalės graikų ortodoksų  patriarchas Teofilis III.

Pasak spaudos pranešimų, šiemetinėse didžiosios savaitės ir Velykų iškilmėse Jeruzalėje dalyvavo daug koptų piligrimų iš Egipto. Ankstesnis koptų Aleksandrijos patriarchas Shenouda, protestuodamas prieš Izraelio politiką palestiniečių atžvilgiu, buvo uždraudęs koptams ortodoksams kelti koją į Izraelį. Po senojo patriarcho mirties draudimas nebuvo formaliai atšauktas, tačiau pats naujasis patriarchas Twadrosas nesilaikydamas savo pirmtako paskelbto draudimo dalyvavo Jeruzalės koptų vyskupo laidotuvėse. 2014 m. per Velykas į Jeruzalę atvyko apie 90 koptų piligrimų. Šiemet per Velykas jų atvyko apie šešis tūkstančius.

Velykos iškilmingai švęstos ir Maskvoje. Liturgijai Kristus Išganytojo katedroje vadovavo Maskvos patriarchas Kirilas. „Kristaus prisikėlimas iki pat mūsų dienų yra svarbiausias žmonijos istorijos įvykis, - sakė patriarchas. Tos pergalės išraiška yra Dievo meilė, kuria yra apdovanoti krikščionys, išvaduoti iš viso blogio, kuriame juos buvo paskandinusi Adomo nuodėmė. Ši meilė skatina tarnauti visiems, taip pat nepažįstamiems, atleisti priešams. Ši meilė  pagimdė Bažnyčią – vienas kitą mylinčių, pasiryžusių vienas už kitą gyvybę aukoti brolių ir seserų bendruomenę“. Kaip kasmet, Velykų pamaldose Maskvos ortodoksų katedroje dalyvavo prezidentas Putinas ir premjeras Medvedevas. (Vatikano radijas)