Popiežius: Nesipriešinkime Šventosios Dvasios staigmenoms

Kaip vakar taip ir šiandien Bažnyčioje kartais esama pasipriešinimo Šventosios Dvasios naujumui, tačiau pati Dvasia padeda pasipriešinimą įveikti ir eiti pirmyn Jėzaus keliu. Apie tai kalbėjo popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą Šv. Mortos koplyčioje aukotų Mišių homilijoje komentuodamas Apaštalų darbų knygos pasakojimą apie Jeruzalėje vykusį pirmąjį Bažnyčios „Susirinkimą“.

Šventoji Dvasia yra pagrindinė veikėja. Tai ji skatina skelbti Evangeliją. Ji yra Bažnyčios varomoji jėga. Ji padeda pakelti sunkumus ir persekiojimus. Ji padeda įveikti tiek Mozės įstatymo mokytojų pasipriešinimą, tiek ir vidinius prieštaravimus, kurių atsirasdavo krikščionių bendruomenėje. Apie vieną tokių prieštaravimų ir kalba šios dienos skaitinys iš Apaštalų darbų. Dalis pirmosios krikščionių bendruomenės narių laikėsi nuomonės, kad Jėzus atėjo pas išrinktąją tautą ir kad tie pagonys, kurie priimdavo Jėzaus žinią, turėjo, kaip ir žydai, paklusti Mozės įstatymo reikalavimams, įskaitant ir apipjaustymą.

„Dvasia parodė širdims naują kelią. Tai buvo Dvasios staigmenos. Ir apaštalai atsidūrė naujose, anksčiau neįsivaizduojamose situacijose. Kaip elgtis tose naujose situacijose? Atkreipkime dėmesį, sakė popiežius, kad šios dienos skaitinys prasideda žodžiais: „įsiliepsnojus ilgam ginčui“. Buvo daug ir karštai diskutuojama. Apaštalai buvo gavę Šventąją Dvasia. Tai ji buvo pagrindinė veikėja, kuri skatino eiti vis pirmyn ir pirmyn. Tačiau kartu Šventoji Dvasia atnešė naujų dalykų, kurių niekas anksčiau nebuvo nei matęs, nei įsivaizdavęs. Pavyzdžiui – kad ir pagonys gali gauti Šventąją Dvasią.“

Apaštalams teko spręsti labai rimtą klausimą. Tad jie sukvietė Jeruzalėje susirinkimą. „Ir galiausiai jiems pavyko susitarti. Tačiau prieš tai, sako Apaštalų darbų knygoje, „visas susirinkimas nutilo. Dalyviai ėmė klausytis Barnabo ir Pauliaus pasakojimo, kokių didžių ženklų ir stebuklų per juos Dievas padarė pagonijoje“. Jie klausėsi, sakė popiežius. Jie nebijojo išklausyti. Jei žmogus bijo išklausyti kitą žmogų, vadinasi – jo širdyje nėra Šventosios Dvasios. Reikia išklausyti: „ką tu manai ir kodėl?“ Reikia nuolankiai išklausyti. O išklausę, apaštalai nusprendė pas graikų bendruomenes, tai yra pas krikščionis kilusius iš pagonių, pasiųsti kelis mokinius, kurie juos nuramintų: „viskas tvarkoj, eikite pirmyn“. Iš atsivertusių pagonių daugiau nebuvo reikalaujama apipjaustymo. Graikų bendruomenėms apaštalai parašė raštą, kuriame buvo sakoma: „Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų“.

Tokia, pasak popiežiaus, yra Bažnyčios laikysena susidūrus su naujovėmis. Ne su pasaulio naujovėmis madomis, bet su Šventosios Dvasios staigmenomis. Kaip Bažnyčia į jas atsiliepia? Susirenka, išklauso vieni kitus, diskutuoja, meldžias ir galiausiai priima sprendimą. „Tokiu keliu Bažnyčia eina iki šiandien. Taip daroma kai Dvasia nustebina kuo nors, kas atrodo visiškai nauja ir niekada nebandyta. Atsiminkime dar visai netolimą Vatikano II Susirinkimą ir tąkart jam kilusį pasipriešinimą. Ir šiandien matome vienokį ar kitokį pasipriešinimą, tačiau Šventoji Dvasia veda pirmyn. Bažnyčios kelias visada toks: susirinkti, išklausyti, diskutuoti, melstis ir nuspręsti. Tai vadinamasis Bažnyčios sinodiškumas, kuriuo išreiškiama Bažnyčios vienybė. Kas gi palaiko mūsų vienybę? Šventoji Dvasia! Ji yra pagrindinė veikėja. Ko iš mūsų nori Viešpats? Kad būtume klusnūs Šventajai Dvasiai. Neišsigąskime kai matome, kad Šventoji Dvasia mus kviečia.“

„Prašykime Viešpatį malonės suprasti kaip Bažnyčia eina pirmyn, sakė popiežius baigdamas ketvirtadienio Mišių homiliją. Prašykime malonės suprasti kaip nuo pat pirmųjų akimirkų Bažnyčia atsiliepė į Šventosios Dvasios staigmenas. Prašykime klusnumo Šventajai Dvasiai malonės, kad sugebėtume eiti tuo keliu, kuriuo Viešpats Jėzus kviečia eiti mus kiekvieną ir visą Bažnyčią“. (Vatikano radijas)