Sutuoktiniai apie „Amoris Laetitia“: Bažnyčia moko to, ko pati išmoko iš šeimų

Greta ganytojų, popiežiaus Pranciškaus posinodinį dokumentą pristatė ir katalikų sutuoktinių pora, italai Francesco ir Giuseppina Miano.

Pirmiausia jie pabrėžė, kad tekstas nėra parašytas „profesionalams“, tačiau naudoja gaivią, tiesioginę, paprastą kalbą, suprantamą visiems, tuoj pat nukreipiančią į tai, kas svarbiausia, į tai, kas iš tiesų turi svorį, ypač tuose skyriuose, kuriose kalbama apie meilę šeimoje, apie sutuoktinių ryšius, ryšius su vaikais ir jų ugdymą.   

Tai, kas tekste atskleidžiama, pasak sutuoktinių, yra tas grožis ir turtas, kuris yra šeimoje, bet dažnai pakankamai nematomas ir neįvertinamas. „Popiežius paėmęs už rankos atveda prie šeimų grožio, netobulų, pažeidžiamų, bet ypatingų, nes kasdieniame kelyje remiamų nenuilstančio Viešpaties meilės, viską darančio naujai“.

Didysis šeimų lobis yra gyvenimo normalume. Popiežius Pranciškus tarsi sako: akimirkai sustokime, pakelkime galvas nuo bėgimo, rūpesčio, triukšmo ir pasiklausykime, ką iš tiesų sako mūsų gyvenimas. Kas iš tiesų mumyse vyksta, kas jaudina mūsų širdį. Popiežiaus kalba yra švelni, delikati, kupina švelnumo ir stebėjimosi. Joje iš tiesų atsispindi konkretus šeimų gyvenimas.

Šį akcentą sutuoktinių pranešėjų pora itin pabrėžė: popiežiaus mokymas nėra abstraktus ar kylantis iš save sureikšminančios savivokos, priešingai, yra pastebimas dėmesingas ir gilus įsiklausymas į kasdienes šeimų gyvenimo situacijas. Santykių gramatika yra aprašoma su didele išmintimi, bet ta išmintis yra išmokta iš pačių šeimų, jos, žingsnis po žingsnio, mokomas ir teksto skaitytojas. Popiežiaus tekste Bažnyčia nėra tolima, bet artima, einanti kartu gyvenimo kelyje.

Kelio, keliavimo ar kelionės sąvokos yra labai svarbios Pranciškaus dokumente. Be kelio neįmanoma branda, keitimasis, augimas sutuoktinių meilėje. Popiežius aprašo ir išskiria įvairius meilės kelio elementus. Pirmiausia, tai kantrybė, po to geranoriškumas vienas kitam, taip pat arogancijos ir savęs iškėlimo vengimas. Svarbu yra nekurstyti pykčio, nepaversti jo nuolatine būsena, kaip ir nuoskaudos jausmo. Tam padės atleidimas ir savo bei kito ribų suvokimas, kaip ir žinojimas, jog Dievas mus myli ir be jokio nuopelno. Šeima yra vieta, kur džiaugiamasi vienas kitu.

Meilė keliauja į džiaugsmo pilnatvę. Džiaugsmu reikia rūpintis, jį „prižiūrėti“. O tai daroma, pabrėžė sutuoktiniai, cituodami popiežiaus tekstą, vertinant vienas kitą. Kai nustojama vertinti, tada padaroma daug žaizdų: tarp sutuoktinių, tarp jų ir jų vaikų, tarp pačių vaikų. Meilės džiaugsmas auga per dialogą, per laiko skyrimą, per išklausymą ir supratimą – nusivylimo ar pykčio, vilčių ar svajonių. Yra aiškiai priduriama, jog brendimo ir džiaugsmo kelias eina ne „prieš“ emocijas ar aistras, bet per jas, o, ne „prieš“ erotinį matmenį, bet per jį. (Vatikano radijas)