Snaudžianti mirtis: kasmet minos pražudo tūkstančius civilių

Sekmadienio vidudienio maldos susitikime popiežius Pranciškus priminė apie balandžio 4-ąją minimą Pasaulinę dieną prieš priešpėstines minas.

1997 metais buvo priimta taip vadinamoji  Otavos konvencija dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo. Minų poveikis yra aklas, daug iš jų suprojektuotos taip, kad nenužudytų žmogaus, tačiau jį sunkiai sužalotų, paverstų neįgaliu – o tai reiškia, kad „priešas“ turės skirti daug jėgų jo gelbėjimui, gydymui, o po to išlaikymui. Jos taip pat gali tūnoti žemėje dešimtmečius ir suveikti, užlipus atsitiktiniam praeiviui ar, kaip dažnai pasitaiko, žmonėms vėl bandant įdirbti ir panaudoti žemes, kurios buvo apleistos karo metu.

Šiandien konvenciją įsipareigojo gerbti per 160 valstybių, tarp kurių ir Lietuva: tai reiškia atsisakyti priešpėstinių minų.

Tarptautinė bendruomenė taip pat įsipareigojo išvalyti užminuotus laukus įvairiuose pasaulio regionuose. Ir nors kiekvienais metais yra nukenksminama tūkstančiai priešpėstinių minų, kasmet jos pražudo keletą tūkstančių civilių dešimtyse pasaulio valstybių, kartais jau daug metų po karo.

Visai neseniai, kovo pradžioje Šri Lanka paskelbė pasirašysianti Otavos konvenciją. Priešpėstinių minų uždraudimo ir sunaikinimo aktyviai siekiančios nevyriausybinės organizacijos ICBL portale iliustruojama šios šalies situacija: nuo pilietinio karo pradžios 1983 metais šalyje nuo minų žuvo virš 22 tūkstančių žmonių. Ir nors šimtai kvadratinių kilometrų jau išvalyti nuo minų,  mažiausiai 64 kvadratiniai kilometrai vis dar mirtinai pavojingi. 2014 metais žuvusiųjų nuo priešpėstinių minų buvo 54 valstybėse: užregistruoti 3678 atvejai, taigi, dešimt kiekvienai metų dienai. 39 procentai iš jų – vaikai. Šie liūdni skaičiai vis tik rodo pažangą – prieš tris dešimtis metų per metus žuvo apie 20 000 žmonių. Konvencija smarkiai sumažino gamintojų skaičių, bet priešpėstines minos vis dar yra arsenale tokių valstybių, kaip Kinija, Indija, Iranas, Rusija, JAV, Pietų Korėja, Singapūras, Izraelis, Kazakstanas, dar keletas kitų. Kai kurios, vis tik, pažadėjo priešpėstinių minų nepardavinėti.

Jei, kalbant apie valstybes, per pastaruosius keliolika metų žengta daug žingsnių, atsisakant priešpėstinių minų, ryškėja naujas pavojus – savadarbės minos, kurios gaminamos ne valstybių, bet įvairių grupuočių – pastaraisiais metais toks faktas užregistruotas bent 10 valstybių. (Vatikano radijas)