2016-03-30 10:37:00

Apaštalinio nuncijaus arkivysk. Pedro López Quintana viešnagė Palangoje


Velykų dienomis Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapija sulaukė ypatingo svečio - apaštalinio nuncijaus Baltijos šalims, arkivyskupo Pedro López Quintana.

Savo viešnagę Palangoje arkivyskupas Pedro López Quintana pradėjo nuo Paskutinės Vakarienės mišių. Didįjį ketvirtadienį kreipdamasis į susirinkusiuosius, apaštalinis nuncijus pasidžiaugė, kad galėjo atvykti į Palangą  ir švęsti su šio miesto parapijos bendruomene Didįjį Tridienį gražioje Palangos parapijos bažnyčioje.

Savo homilijoje priminęs Viešpaties troškimą, kad tikintieji būtų susirūpinę tik vienu dalyku, t. y. priimtų Jo meilę, arkivyskupas kalbėjo: „Šiandien melskime malonės, kad būtume atidūs Viešpaties meilei, kurią Jis duoda, suprastume, kad turime pirma viso ko kreipti mūsų dėmesį į Jį, o ne į save pačius. Priimti Viešpaties meilę, kuri mus nuplauna, sutikti, kad Viešpats mums atleidžia, priimti tai, kad Viešpats padaro gražią mūsų sielą, ją pašventina.

Jei mes suvokiame koks Viešpats yra geras, tai jau reiškia, kad esame perkeisti,  taip pat be mūsų pastangų bus pakeistas mūsų žvilgsnis į kitą: broliškoji meilė gali ateiti tik iš širdies, kuri paragavo Viešpaties meilės.

Todėl ši diena vadinasi „meilės, gailestingosios meilės, broliškumo diena.“ Nes Viešpats moko mylėti, mums duoda meilę kurios pagalba galime mylėti kitus.“ Po homilijos vyko kojų plovimo apeiga, kurios metu buvo plaunamos kojos Palangos globos namų gyventojams.

Didžiojo penktadienio vakare apaštalinis nuncijus vadovavo kryžiaus pagerbimo apeigoms, per kurias kalbėdamas tikintiesiems atkreipė jų dėmesį į aplinkybę, kad Išganytojas buvo prikaltas prie kryžiaus keturiomis vinimis, kurių kiekviena simbolizuoja po nuodėmę – išdavystę, smurtą, neryžtingumą ir panieką.

„Mūsų Didysis penktadienis, mūsų kryžius yra mūsų gyvenimas: mūsų šeimos padalintos chaoso, mūsų nesiorientuojantis jaunimas, mūsų nešvarūs keliai, mūsų tikėjimo krizės. Mūsų Didysis penktadienis yra Jėzaus išgydytas ir atpirktas,“ - užbaigė savo apmąstymus apie Kristaus kančią arkivyskupas Pedro López Quintana.

Didžiojo šeštadienio vakare arkivyskupas vadovavo Velyknačio pamaldoms, per kurias suteikė krikšto sakramentą dešimčiai asmenų. Per homiliją apaštalinis nuncijus pabrėžė, kad prie Kristaus kapo ėjusios moterys yra kviečiamos atsivertimui. „Šį kvietimą atsiversti į gyvesnį tikėjimą turime priimti ir mes, šią šventą naktį ir paskui visada savo gyvenime. Kiek kartų leidžiamės blokuojami įvykių, kurie atrodo galutiniai, be jokios išeities, vietoj to, kad ieškotume Dievo žodžio, o Kristaus šviesoje galėtume pažvelgti virš visko ir atverti savąją egzistenciją kuriančiajam Dievo veikimui!

Ieškome Jėzaus, bet labai dažnai tikimės atrasti jį kape, kuriame mes patys esam save palaidoję: mūsų sustabarėjusių papročių, perdėm žmogiškų bei pernelyg ribotų planų, minčių, siaurų nereikšmingų jausmų kape. Ten ieškome Jėzaus. Ir negalime Jo surasti, nes neieškome Jo ten, kur Jis yra gyvas, kur visada atnaujina gyvenimą sužadindamas pasitikėjimą, veiklią meilę, drąsų elgesį.“ Vatikano pasiuntinys paragino prašyti prisikėlusį Jėzų, kad atnaujintų mūsų tikėjimą ir visą gyvenimą.

Baigdamas savo viešnagę arkivyskupas Pedro López Quintana, Velykų rytą, Palangos bažnyčioje aukojo Prisikėlimo mišias, per kurias homilijoje kalbėjo: „Daugybės žinių akivaizdoje, kurios kemšamos mums į galvas, dažnai manipuliuojama tiesa arba įvykiai sudėliojami taip, kad sukurtų konfliktus ir dramas ten, kur jų nėra, kad atitrauktų mūsų dėmesį ir vis labiau stumtų į neviltį. Mes krikščionys privalome visiškai grįžti prie žinių Žinios, sukrečiančios dėl savo tyros ir paprastos esmės: Jėzus iš Nazareto, žmogus kaip ir mes, buvo miręs, bet po trijų dienų prisikėlė. Jo kapas buvo rastas tuščias, o jis pasirodė daugybei žmonių, parodydamas savo naują egzistenciją. Sukrečiančios žinios pavadinimas yra toks: žmogus prisikėlė!“

Per visas dienas Palangos parapijos tikintieji gausiai rinkosi į pamaldas. Apaštalinis nuncijus buvo lankęsis Palangoje ir praėjusių metų rugpjūtį per Šv. Roko atlaidus.

Tomas Viluckas








All the contents on this site are copyrighted ©.