Lietuvos spaudos apžvalga (vasario 27)

Kastantas Lukėnas

Praėjusį sekmadienį visuomenei pristatytas dokumentinis filmas „Pirmasis Dievo gailestingumo paveikslas“. Prieš premjerą vykusioje spaudos konferencijoje Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas pasakojo, kaip amerikiečių muzikantą ir režisierių pernai Vilniuje suintrigavo Gailestingojo Jėzaus paveikslo istorija. Jis įžvelgė „Dievo rankos vedimą“ tiek filmo kūrimo procese, tiek paties paveikslo kelionių istorijoje. Įdomu, kad filmas buvo sumanytas dar prieš popiežiui Pranciškui paskelbiant Gailestingumo jubiliejų, o filmo premjera sutapo su pirmųjų Jėzaus apsireiškimų ses. Faustinai metinėmis. Arkivyskupas taip pat pažymėjo, kad filmas orientuotas  tarptautinei auditorijai: net tarp pažįstančių Dievo Gailestingumo pamaldumą retas žino apie jo  pradžią Vilniuje.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje filmo režisierius Daniel di Silva pasakoja apie ypatingas patirtis, išgyventas Dievo Gailestingumo šventovėje, taip pat apie siekį perduoti kitiems Gailestingojo Jėzaus paveikslo grožį, kurį pats nelengvai įžvelgė. Pasak jo, viena iš filmo idėjų – iš naujo išsiaiškinti grožio tiesą, priartėti prie jos. Grožis neturi priežasčių, tikslų ar naudos. Kai į grožį žvelgi kitu keliu, giliau, už paveikslo ribų, tuomet turi galimybę išvysti Dievą, – sako filmo režisierius. Tiesa, po premjeros jis pripažįsta, kad filmą, teks dar trumpinti.

„Bernardinai. lt“ kun. Vladimiras Solovej svarsto „Apie tikrą ir tariamą gailestingumą“. Jis pažymi, kad gailestingumo samprata naujaisiais laikais buvo drastiškai iškraipyta, ir tai iliustruoja vokiečių filosofo Friedricho Nietzsche požiūriu. Sveiką dvasingumą ir autentišką tikėjimą padeda atkurti Vilniuje gyvenusios vienuolės ir jai patarnavusio kunigo, šv. Faustinos ir pal. Mykolo Sopočkos, patirtis.

Viešuosiuose forumuose daug ir karštai diskutuota apie Krašto apsaugos ministro sprendimą neskirti „Patriotų“ premijos Nerijai Putinaitei už jos monografiją „Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“. „Kultūrinio karo“ fronto linijas emociškai aštrino liniuote nepamatuojamos „patriotizmo“ ar „religingumo“ sąvokos. Doc. Dr. Virgis Valentinavičius „Delfi.lt“ portale paskelbtame straipsnyje pastebėjo, kad „ginčai dėl Justino Marcinkevičiaus stebėtinai apeina jo talento ir poezijos vertės klausimą, bet susitelkia į mitologinius-ideologinius aspektus.“ Jis įžvelgia surogatinės „patriotizmo religijos“ problemas, „kai literatūros tekstams suteikiamas Šventojo Rašto statusas“. Beje, Virgis Valentinavičius pastebi, kad Oskaro Koršunovo „Katedros“ pastatymas „tarybinį antibažnytinį užtaisą paraidžiui perkelia į nepriklausomos Lietuvos sceną“. 

Dailininkas ir visuomenininkas Vaidotas Žukas šioje viešoje diskusijoje primena iš Vorkutos lagerių grįžusio intelektualo Justino Mikučio komentarus apie sovietinės Lietuvos menininkus, o straipsnį baigia netikėtu viltingu ir gailestingu štrichu: „kito suvalkiečio“, arkivyskupo Jurgio Matulaičio beatifikacija – jau įvykdyta kaltės atpirkimo sąlyga.

Ateitininkų tinklaraštyje Antanas Šveistrys aptarė mokytojų streiko reiškinį ir jo prognozes. Su sveika ironija jis išskleidžia tolydžio gilėjančią prieštarą: jei švietimas suprantamas tik kaip valstybės perkama paslauga, sunku tikėtis, kad valstybinės mokyklos taptų visapusiško jaunimo ugdymo vietomis.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje doc. dr. Alma Stasiulevičiūtė rašo „Apie tylos Bažnyčią“. Nors pavadinimas kelia sąsajų su komunistinio ateizmo režimo slopintų  krikščionių patirtimi, autorė patikslina: jai rūpi dabarties bėda, individualistinė ir nepakankamai bendruomeniška tikinčių malda per Mišias.

Į šį tekstą bičiuliškai šmaikščiai atsiliepia kun. Algirdas Akelaitis, jo paties žodžiais tariant, pakeldamas mestą pirštinę ir pasižnaibydamas. Jis baigia viltingai: „Jei žmonės Vasario 16-ąją po truputėlį pradeda jungtis į himno giedojimą, jie pradės giedoti ir bažnyčioje“.

Knygų mugės atvertoje susitikimų erdvėje pristatyta įdomių leidinių. Kardinolo Audrio J. Bačkio gyvenimo istoriją skaitytojui priartino filologas Antanas Gailius pokalbių knygoje „Taip, laimingas“.

Pranciškonas kun. Julius Sasnauskas OFM Knygų mugėje pristatė savo naujausią knygą – meditacijas pagal Senojo Testamento tekstus, kuriuos rašė „Šiaurės Atėnų“ kultūros savaitraščio skaitytojams.

Pranciškonas kun. Antanas Blužas OFM pristatė į lietuvių kalbą išverstą šv. Pranciškaus Asyžiečio biografiją, papildančią jau lietuviškai turimus pranciškoniškus šaltinius.

Šeštadienį Vilkaviškyje palaidoti iškilaus diplomato, publicisto Vytauto Antano Dambravos palaikai. Atsisveikinimo Mišios aukotos taip pat Vilniuje. Portale „Pro Patria“ skelbiamas Donato Stakišaičio nekrologas, kuris baigiamas malda iš Vytauto Antano Dambravos knygelės „Septyni žodžiai“.

Laikraštyje „XXI amžius“ apžvalgininkas Mindaugas Buika išsamiai aprašo popiežiaus Pranciškaus vizitą Meksikoje. Atskiru straipsniu jis aptaria popiežiaus Pranciškaus susitikimą su patriarchu Kirilu, ypač sutelkdamas dėmesį į Havanos deklaracijoje minimus su Ukraina susijusius klausimus.