Kard. Müller: Bažnyčia neįsitraukia į politiką, tačiau politikai teneprimeta ideologijų

Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas pabrėžia, kad yra tiesioginis tęstinumas tarp „besąlygiško atvirumo atleidimui“, būdingo popiežiaus Pranciškaus pontifikatui, ir popiežiaus Benedikto XVI pirmosios enciklikos „Deus caritas est“. Kardinolas primena tai kongrese, skirtame paminėti dešimtmetį nuo popiežiaus Benedikto XVI enciklikos „Deus Caritas est“.

Tuo tarpu kai Italijos parlamentas rengėsi balsavimui dėl įstatymiško tos pačios lyties civilinių sąjungų pripažinimo, o spaudoje netilo debatai dėl popiežiaus Pranciškaus pasisakymų vykstant iš Meksikos, kardinolo Müllerio kalba tarptautiniame kongrese „Meilė niekuomet nesibaigs“ apibrėžė santykį tarp Bažnyčios ir politikos. Kaip praneša agentūra „SIR“, Bažnyčios poziciją kardinolas Gerhard Ludwig Müller Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas pakartojo vasario 25-26 dienomis Vatikane vykusiame  renginyje, kurį organizavo Popiežiškoji „Cor Unum“ taryba: „Santuoka tarp dviejų vyrų neįmanoma“, ir patikslino: „Tai nereiškia, kad turime kištis į politinius reikalus, tačiau raginti, kad politikai gerbtų žmogaus prigimtį, nes jie nėra jos šeimininkai, valdytojai. Politikai turi tarnauti bendruomenei, o ne primesti klaidingą ideologiją“, sakė kardinolas.

Bažnyčia nestoja į valstybės vietą, kuri, atsižvelgdama į skirtingų socialinių grupių poreikius ir įtraukdama piliečius, turi įvesti teisingą socialinę tvarką. Tačiau ko valstybė negali padaryti ir kam kviečiami krikščionys kaip individai ir Bažnyčia kaip bendruomenė, tai padėti patirti karitatyvinę meilę per Dievo ir artimo meilę, padedant atrasti besąlygišką žmogaus orumą

Bažnyčia remia organizuotą karitatyvinę veiklą, kuri neapsiriboja vien socialine pagalba (kurią galėtų atlikti ir valstybė ar kitos organizacijos), tačiau kuri slypi jos pačios prigimtyje.

Tęsdamas pranešimą apie tai, kas yra artimo meilė, kardinolas paaiškino, kad tai ne prozelitizmas, tačiau ir santykis su musulmonų migrantais. „Nepaverskime karitatyvinės praktikos prozelitizmo įrankiu. Negalime priversti meilės tarnauti ideologiniam spaudimui“, - ragino Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas. Jis pridūrė, kad „krikščionis ekspertas žino, kada kalbėti ir kada tylėti“. Kardinolas Müller pateikė ir Vokietijos pavyzdį: „Vokietijoje yra milijonai migrantų ir kyla rizika suteikti jiems tik materialinę pagalbą , tačiau žmogus yra visuma: negalima atskirti materialinių poreikių nuo dvasinių“. Jis paragino nebijoti atsakyti iš tikėjimo perspektyvos tiems musulmonų migrantams, kurie klausia, sakydami: „Krikščionys mums padeda, mūsų broliai musulmonai nepadeda“. (Vatikano radijas)