2016-02-23 17:27:00

Popiežius homilija: Būti krikščioniu reiškia vykdyti Dievo valią


Būti krikščioniu reiškia vykdyti Dievo valią. Todėl krikščionių religija yra konkreti: ji veikia darydama gera. Ji nėra kalbėjimo religija, grįsta veidmainyste ir tuštybe. Šitaip popiežius Pranciškus pakomentavo antradienio Mišių Žodžio liturgijos skaitinius iš Izaijo knygos ir Mato Evangelijos. Popiežius rytmetines Mišias aukojo ir jų metu pamokslą pasakė savo namų „Domus Sanctae Marthae“ koplyčioje.

Gyvenimas yra konkretus. Dievas yra konkretus. Tačiau daug dirbtinų krikščionių, vaidinančių tokius. Jų buvimas Bažnyčioje virsta įžeidimu: be įsipareigojimo, proga pasididžiuoti vietoj  tarnystės vargšams patirties. Popiežius pagal Mišių skaitinius kalbėjo apie „evangelinę kalbėjimo ir darymo dialektiką“, atkreipdamas dėmesį į Jėzaus žodžius, kuriais atskleidė Rašto aiškintojų ir fariziejų veidmainystę, paragino savo mokinius ir kitus kartu buvusius atkreipti dėmesį į tai, ką jie moko, tačiau nesielgti taip, kaip jie.

Viešpats pamoko apie darymo kelią. Tačiau kaip dažnai sutinkame žmones, o kartais ir mes patys, kurie sako: „Taip, esu labai katalikiškas!“. „O ką darai?“. Kiek daug tėvų, kurie sakosi esą katalikai, tačiau neranda laiko savo vaikams, su jais nepažaidžia, jų nesiklauso. Galbūt jie ir savo tėvus palikę senelių prieglaudoje, tačiau visuomet yra užimti ir negali jų aplankyti, tiesiog apleidžia. Tačiau jie giriasi, kad yra dideli katalikai, priklauso bažnytinei organizacijai. Betgi tai yra „kalbėjimo religija“: sakau kad toks esu, tačiau atsidedu šio pasaulio reikalams, sakė popiežius.

Pasak jo, „kalbėti ir nedaryti“ yra apgaulė. Pranašas Izaijas atskleidė, ko nori Dievas: „liaukitės darę pikta, mokykitės gera daryti“. „Padėkite engiamajam, užstokite našlaitį, ginkite našlės bylą“. Ir jie parodo dar daugiau: Dievo begalinį gailestingumą, Dievo, kuris sako:  „Eikit šen, drauge pasvarstykime: esate paraudę nuo nuodėmių, aš jus išbaltinsiu kaip sniegą. Nors jūsų nuodėmės ir yra raudonos it kraujas, jos gali tapti baltos kaip vilna“.

Dievo gailestingumas aplanko tuos, kurie turi drąsos su juo diskutuoti apie tiesą, apie padarytus ir nepadarytus dalykus, kad būtų galima pasitaisyti, nes tai yra didžioji Dievo meilė, pagal kalbėjimo ir darymo dialektiką. Būti krikščioniu reiškia vykdyti Dievo valią.

Ir paskutiniąją dieną, nes visiems mums bus paskutinioji diena, tą dieną ko mūsų klaus Viešpats? Ar Jis klaus: „Ką apie mane pasakėte?“, Ne, jis mūsų paklaus apie dalykus, kuriuos padarėme.

Popiežius pacitavo Mato evangeliją apie Paskutinįjį teismą, kai Dievas prašys žmonių atsiskaityti tuo, ką yra padarę alkstantiems, trokštantiems, kaliniams ir svetimšaliams. Štai toks yra krikščioniškas gyvenimas. Vien tiktai kalbėjimas nuveda į tuštybę, dėjimąsi krikščioniu. Bet tokiais būdami nesame krikščionys.

Viešpats tesuteikia išminties, kad gerai suprastume kur glūdi skirtumas tarp kalbėjimo ir darymo, teišmokina darymo kelio ir tepadeda šiuo keliu eiti, nes kalbėjimo kelias veda į ten, kur buvo anie mokslo daktarai ir kunigai, kuriems patikdavo rodytis ir dėtis tokiais, tarsi būtų karaliai. Tačiau tai nėra Evangelijos tikrovė. Viešpats teišmokina šio kelio, - pasakė Pranciškus. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.