„Keep Lent“ iniciatyva jaunimui startuoja su popiežiaus komentaru

Prasidedant Gavėniai popiežius primena, kad gyvenimas Dievo akivaizdoje teikia daug didesnį džiaugsmą nei pasaulietinė šlovė. Gyventi jaučiant dangiškojo Tėvo žvilgsnį, o ne paisant, ką kiti apie mus mano. Toks raginimas skamba popiežiaus audio žinioje, kurią Pelenų trečiadienį Šventasis Tėvas parengė startuojančiai iniciatyvai „Keep Lent“. Tai Pompėjos prelatūros jaunimo sielovados tarnybos įgyvendinama idėja, kuri siekia skelbti Evangeliją Gavėnios metu pasitelkdama socialinius tinklus. Programėlės „Telegram“ dėka užsiregistravusieji kasdien gaus žinutę su Evangelijos ištrauka bei trumpu audio komentaru, vėliau juos bus galima rasti tinkle „Facebook“ ir kanale „Youtube“. Pirmoji meditacija parengta popiežiaus Pranciškaus.

Kreipdamasis į jaunuolius, popiežius primena, kad Dievo Žodis mums suteikia teisingą kryptį Gavėniai. Kai darome gera, kartais patiriame žmogiškos šlovės gundymą, kad mus įvertintų ir atlygintų. Tačiau tai netikra šlovė, nes mus skatina telkti dėmesį į tai, ką kiti mano apie mus.  Popiežius kviečia visuomet jausti dangiškojo Tėvo žvilgsnį ir gyventi santykyje su Juo, o ne remtis kitų vertinimu. Gyvenimas Tėvo akivaizdoje suteikia didesnį džiaugsmą nei pasaulietinė šlovė. Pranciškus ragina gyventi slaptoje, kur Tėvas mus mato, myli, laukia. Žinoma, ir išoriniai dalykai svarbūs, tačiau visuomet turime rinktis gyventi Dievo akivaizdoje.  Stenkimės melstis, pasninkauti, rūpintis artimu nuolankiai, Dievo akistatoje, taip būsime verti Dievo Tėvo atpildo, ragino popiežius, žinios pabaigoje palinkėdamas, kad Gavėnios metu jaunuolius lydėtų Pompėjos Dievo Motina, ir paprašė už jį melstis.

Enzo Bianchi, Bose vienuolyno prioras, laikraštyje „L’Osservatore Romano“ komentuodamas šią popiežiaus žinią, pabrėžė, kad Gavėnia yra išskirtinis metas kiekvienam krikščioniui ir visai Bažnyčiai gyventi pagal tiesą, atrandant krikščioniško gyvenimo esmę, išsilaisvinti iš pridėtinių dalykų,  nes „kas viršaus, tai iš piktojo“. Remdamasis popiežiaus žodžiais, Enzo Bianchi ragina išgryninti savo žodžius nuo melo, atrasti vientisumą tarp sakymo ir darymo, žodžio ir veiksmo. Jis primena, kad popiežius Pranciškus žinioje nurodo pagrindinius elementus: būti akistatoje su tiesa, kuri esminė atsivertimui, įsiklausyti į pranašišką žodį, pažinti Dievo gailestingumą ir būti gailestingais. Turime pažinti ir išgyventi Dievo gailestingumą, kad patys taptume gailestingumo vyrais ir moterimis vieni kitiems, gailestingi savo artimui konkrečiais kasdienos veiksmais. Kaip samarietis parodė gailestingumą, taip ir mes kviečiami būti gailestingi kasdienybėje, istorijoje, nes šalia mūsų visuomet yra konkretus vargšas: alkanas žmogus, pabėgėlis, svetimšalis, atstumtasis, pamirštasis, paskutinis. Vargšai gali išmokyti mus to, ko nežinome, tai „kryžiaus išminties“, kurią kiti atmeta. Popiežius nepaliauja kartoti, kad vargšai tai Kristaus kūnas, degantis krūmas, kur buvoja ir Dievas, prieš kurį reikia  nusilenkti.

Enzo Bianchi atkreipia dėmesį, kad į vargšų gretą popiežius kviečia įtraukti ir turtuolius. Kodėl? Visų pirma dėl to, kad anksčiau ar vėliau jie tampa vargšais – susirgę, pasenę, atstumti, išgyvenantys negandas. Turtuolis, nesugebantis pripažinti esąs vargšas, yra skurdesnis nei patys vargšai. Turtuolis, nematantis brolio poreikių, yra aklas; negirdintis vargšų šauksmo, yra kurčias; nemokantis pasidalinti tuo, ką turi, yra pasmerktas beviltiškai vienatvei. Turtuoliai tai žino: sutiktas vargšas juos kviečia atsiversti, jis yra tikrasis mokytojas, nurodantis kelią į išganymą. (Vatikano radijas)