2016-02-04 15:54:00

Popiežiaus kvietimu į Romą atvežtos šventųjų nuodėmklausių relikvijos


Su popiežiumi kitą savaitę susitiks 1071 nuodėmklausiai iš viso pasaulio. Įvykis Vatikane bus vienas iš pagrindinių Gailestingumo jubiliejaus renginių. Nuodėmklausiai sugrįš į savo kraštus ir vyskupijas su ypatingais įgaliojimais, kaip gailestingumo misionieriai. Tai be abejonės bus nepakartojama patirtis toms bendruomenėms, kurias aplankys Gailestingumo misionieriai, galėsiantys per Šventuosius gailestingumo metus išrišti sunkiąsias nuodėmes, paprastai rezervuotas Apaštalų Sostui, t.y. Popiežiui.

Ypatingų įgaliojimų suteikimą Romos vyskupas paryškins dviejų šventųjų kunigų nuodėmklausių pavyzdžiu: šv. Leopoldo ir šv. Pijaus, kurie XX amžiuje išgarsėjo kaip nepaprastai pasiaukoję nuodėmklausiai. Popiežiui Pranciškui paprašius, abiejų pranciškonų kapucinų relikvijos bus Šv. Petro bazilikoje tą dieną, kai jis išsiųs naujuosius Gailestingumo misionierius, t.y. Pelenų Trečiadienį.

Kanonizuotų vienuolių kapucinų t. Leopoldo ir t. Pijaus žemiškų palaikų urnos trečiadienį, vasario 3 dieną, buvo atvežtos į Romą. Jos bus atneštos į Vatikaną procesijoje penktadienio pavakare ir bus pastatytos Švento Petro bazilikoje prie didžiojo altoriaus. Visi norintieji galės prieiti prie relikvijų urnų iki antradienio, vasario 9 dienos, nes trečiadienį Vatikano bazilika bus uždaryta nuo ryto dėl popiežiaus bendrosios audiencijos ir iki pavakarės, kai prasidės popiežius vadovausima Gavėnios pradžios Mišių koncelebracija. Kovo 11 dieną palaikų urnos bus išvežtos atgal į įprastines saugojimo vietas.

Kroatas šv. Leopoldas iš Kastelnovo (1866-1942) gyveno Paduvos kapucinų vienuolyje šiaurės Italijoje. Jis dažniausiai praleisdavo kiekvieną dieną savo celėje, kurioje priimdavo dvasinės paguodos ieškančius, gyvenimo išpažintį atlikti ir su Dievu susitaikyti norinčius žmones. T. Pijus iš Pietrelčinos (1887-1968) kunigo vaidmenį suvokė kaip tarpininko tarnystę žmonių kentėjimams šalinti: kenčiantiems kūne pastatė didžiulę tebeveikiančią ligoninę, dvasios vargdienius priimdavo klausykloje individualiai išpažinčiai, sutaikymui su Dievu.

Šiedu nuodėmklausiai nebuvo panašūs, asmeniškai nebendravo, gyveno skirtinguose laikotarpiuose ir vienuolynuose, iš kurių neišeidavo. Pal. popiežius Paulius VI, skelbdamas t. Leopoldą palaimintuoju 1976 metais, dėkojo pranciškonų kapucinų ordinui, kad davė Bažnyčiai ir pasauliui t. Leopoldą ir daug kitų iškilių kapucinų vienuolių, šventumą įkūnijusių didžių asmenybių, - sakė Paulius VI: Tėvas Leopoldas per Atgailos sakramento tarnystę primena kunigams kokia svarbi nuodėmklausio, kaip pedagogo ir dvasios vadovo tarnystė, o tikintiesiems, tiek uoliems, tiek drungniems, tiek abejingiems – kokia apvaizdi ir neaprėpiama Išpažintis kaip malonės ir ramybės šaltinis, krikščioniškojo gyvenimo mokykla, nepalyginama paguoda žemiškojoje piligrimystėje iki amžinosios laimės.

Tiek t. Leopoldo, tiek t. Pijaus, šv. Pranciškaus Asyžiečio dvasinės šeimos sūnų, dvasinio gyvenimo tikslas buvo gyventi vienybėje su Dievu. Tai ką apie t, Pijų iš Pietrelčinos kanonizacijos Mišiose 2002 metais pasakė šv. Jonas Paulius II tinka ir kitam kapucinų šventajam nuodėmklausiui t. Leopoldui: tėvas Pijus mėgdavo kartoti „teesu vargšas vienuolis, kuris meldžiasi“, įsitikinęs, kad malda yra „geriausias turimas ginklas, kuris tarsi raktas atidaro Dievo širdį“. Būtent pamaldumas kaip pamatinė dvasinio gyvenimo savybė jau daug dešimtmečių ugdo skaitlingas ir visame pasaulyje plačiai paplitusias t. Pijaus sekėjų Maldos grupes.

Ypač šv. t. Pijaus Maldos grupių nariai šiomis dienomis Romoje gausiai lanko dviejų kapucinų nuodėmklausių relikvijas. Iki bus atneštos į Vatikano baziliką, urnos Romoje po pirmosios stoties šv. Lauryno už Mūrų bazilikoje ketvirtadienio, vasario 4-ios pavakare atvežto į Šv. Išganytojo in Lauro šventovę. Penktadienį, maždaug 16 val. Romos laikų prasidės relikvijų urnų procesiją į Šv. Petro baziliką. (Vatikano radijas). 








All the contents on this site are copyrighted ©.