Filipinuose vykstantis Eucharistinis kongresas jau įpusėjo

Vatikano radijui iš Filipinų kalba Kongrese dalyvaujantis Lietuvos Vyskupų konferencijos atstovas vysk. Rimantas Norvila

Filipiniečių svetingumas duoda ypatingą koloritą šiam dideliam tarptautiniam renginiui. Daugybė savanorių įvairiomis tarnystėmis įneša tikrai daug šviesos, šilumos ir džiaugsmo. Nuolatinės, filipiniečiams būdingos, šypsenos visus Kongreso dalyvius pagauna, pakelia ir kartu išjudina. Savanorių paslaugumas skatina ypatingą dalyvavimo uolumą.

Jau nuo 8 val. ryto, kai pradedama diena malda, pagrindinė mūsų renginio arenos salė, talpinanti 20 tūkst. žmonių, būna pilnai pripildyta. Pagal įprastą Eucharistinių kongresų programą, po maždaug valandą trunkančios iškilmingos rytmečio maldos su giedojimais, rytmetine liturgine valanda, vyksta katechezė, konferencijos, liudijimai. Kviečiami visame pasaulyje žinomi kalbėtojai, teologai. Tikrai labai įdomu būti ir girdėti tai kas sakoma apie Eucharistiją.

Šį kartą vienas ypatingų atspalvių – migracijos tema, kuri yra būdinga ir Azijai ir visam pasauliui. Įvairių kultūrų susipynimai, kartais prieštara kylanti dėl kultūrų skirtingumo – tai dažnai pasikartojanti, mūsų dienoms labai aktuali tema.

Vakar (trečiadienį) programoje buvo padaryta išimtis ir popietyje Eucharistija nebuvo švenčiama bendrai, bet buvome pakviesti į Cebu miesto, turinčio 3,5 milijono gyventojų, parapijas. Kadangi čia beveik visi yra katalikai, tai parapijų yra daug, jų bažnyčios didelės. Aš, kartu su dar septyniais šimtais įvairių šalių delegatų, vykau į Šv. Roko parapiją. Tikrai nuostabi patirtis matant kaip gieda  keli tūkstančiai parapijiečių kartu su svečiais. Ilgokai, gal beveik dvi valandas, šventėme Eucharistiją. Tikrai, nuostabi patirtis; manau „nuostabi“ - ne per stiprus žodis. Po to buvo liudijimai, parapijos pristatymas. Negali nesižavėti tokiu parapijos gyvybingumu.

Taip pat norėtųsi kaip vieną ryškių įspūdžių prisiminti šiandien (ketvirtadienį) jau bendrame susitikime vieno kataliko iš Japonijos liudijimą. Pradžioje ekrane buvo parodyti kadrai Japonijoje buvusios didelės nelaimės, kai cunamio banga nušlavė daugybę miestelių ir gyvenviečių. Prie mikrofono stovėjęs liudytojas parodė kur buvo jo sugriauti namai. Jis dalijosi patirtimi kaip ta didelė nelaimė per tikėjimą ir artimo meilę labai sustiprino ir išaugino jų parapiją. Kaip žinome, Japonijoje katalikų nėra daug, tik apie 400 tūkst. Tai labai maža visų virš 100 milijonų japonų dalis. Jo parapija iki nelaimės turėjo tik apie šimtą narių. Katalikai, tos parapijos nariai, naujai susitelkę, įkūrę Caritas organizaciją, padėjo daugeliui šeimų, kurios prarado viską. Daug tų šeimų buvo imigrantai, kurie kažkada vaikystėje buvo krikštyti, jau kelis dešimtmečius gyveno ir dirbo Japonijoje, bet buvo nutolę nuo Bažnyčios, nuo tikėjimo. To nedaugelio parapijos narių labai nuoširdžios, uolios pastangos, jų parapiją išaugino net keletą kartų. Dabar ta parapija yra kelių šimtų tikinčių narių, gyvų narių parapija. Liudijimas palietė visus. Tai buvo labai gyvas liudijimas tikrovės kaip Bažnyčia per artimo meilę gali augti ir stiprėti. Kai tikėjimas ir artimo meilė jungiami kartu, tuomet tokie nepaprasti dalykai gali vykti.

Rytoj (penktadienį) vyks procesija miesto gatvėmis. Šeštadienį ypatinga filipinietiško liaudies pamaldumo forma bus pagerbtas Kūdikis Jėzus. Net nelabai žinau kaip tai atrodys, tačiau kaip pasakojo tikintieji, daug jų, net emigravę į kitus kraštus, grįžta vien šiai šventei į savo kraštą, kad galėtų būti kartu su tėvynainiais. Na ir Kongreso svarbiausias momentas, kulminacija bus sekmadienį uždarymo Šventosios Mišios, kur organizatoriai tikisi labai gausaus dalyvių skaičiaus. Dalyvaus ne tik Kongreso delegatai, bet taip pat tikintieji iš visų Filipinų. Tikimasi iki milijono dalyvių. Matysime kaip tai bus.

(Vatikano radijas)