Jurgis Matulaitis, Gerosios sėklos šimteriopas vaisius

„Geroji sėkla, su tokiu dideliu uolumu paskleista arkivyskupo Matulaičio, atnešė šimteriopų vaisių, ir Bažnyčia išgyveno naują pavasarį. To negana, jis pats norėjo tapti tuo kviečių grūdu, kuris apmiršta žemėje, kad neliktų vienas, o galėtų duoti gausių vaisių (plg. Jn 12, 24). Tai liudija jo žodžiai, kuriuos kaip dvasinį testamentą paliko savo dienoraštyje. Noriu juos šiandien pakartoti kartu su jumis: „O Jėzau, leisk, kad aš pasiaukočiau tavo Bažnyčiai ir tavo krauju atpirktoms sieloms, kad gyvenčiau su tavimi, kad kentėčiau su tavimi ir, kaip tikiuosi, kad mirčiau ir karaliaučiau drauge su tavimi“ (Sescentesima Anniversaria).

Tai tekstas iš šv. popiežius Jono Pauliaus II Apaštališkojo laiško „Sescentesima Anniversaria“, kuria 1987 metais paragino Lietuvos katalikus „sustiprinti tikėjimą, pagilinti maldingumą, atnaujinti dvasinį gyvenimą“. Popiežius laišką parašė Lietuvos Krikšto 600 jubiliejaus proga, o šio jubiliejaus renginių Vatikane centrinis įvykis buvo Garbingojo Dievo tarno arkivyskupo Jurgio Matulaičio paskelbimas Bažnyčios palaimintuoju.

„Kaip tikras „Jėzaus Kristaus tarnas ir apaštalas“ (2 Pt 1, 1) jis buvo Vilniuje toliaregis ir rūpestingas ganytojas visiems savo tikintiesiems net patiems tolimiausiems. Būdamas ištikimas savo vyskupiškam šūkiui: „Nugalėk blogį gerumu“, jis savo ganytojiškoje tarnyboje nugalėjo daug ir didelių sunkumų, tapdamas „visų vergas, kad tik daugiau jų laimėtų“ (1 Kor 9, 19) ir rūpindamasis tiktai Bažnyčios gerove ir sielų išganymu. (Sescentesima Anniversaria).

Beatifikacijos ceremonija įvyko Šv. Petro bazilikoje. Su popiežiumi koncelebravo jo pakviesti vyskupai ir kardinolai, atstovaujantys Europos vyskupų konferencijoms, Marijonų kongregacijos ir Bažnyčios Lietuvoje atstovai. Jurgį Matulaitį kaip kandidatą į palaimintuosius pristatė Telšių Apaštališkasis administratorius vyskupas Antanas Vaičius, paprašęs popiežiaus Garbingąjį Dievo tarną paskelbti palaimintuoju. Iškilmingą palaimintojo formulę skaitydamas, šv. Jonas Paulius II nustatė švęsti Jurgio Matulaičio liturginį minėjimą sausio 27 dieną.

„Su jo vaisinga bažnytine tarnyba lieka susijusi įvairi pastoracinė iniciatyva, kurioje verta prisiminti pasauliečių apaštalavimo veiklą ir Bažnyčios socialinio mokslo paskleidimą. Šia iniciatyva jis pažadino tikinčiųjų atsakomybę, siekiant visa atnaujinti Kristuje. Jo rūpesčiu, be to, buvo reformuota Marijonų vienuolija ir įkurtos dvi moterų vienuolijos: Nekalto Prasidėjimo Seserys ir Eucharistinio Jėzaus Seserys.“

„Popiežiaus Pijaus XI paskirtas Lietuvos apaštaliniu vizitatoriumi, arkivyskupas Matulaitis, ėmėsi darbo su didele išmintimi ir visu uolumu, taip kad netrukus apaštaline konstitucija Lituanorum gente (1926 m. balandžio 4 d.) buvo galima įkurti Lietuvos bažnytinę provinciją. Katalikiškas gyvenimas gražiai suklestėjo, pasireikšdamas katekizacija, dvasiniais pašaukimais, katalikų akcija, Evangelijos įkvėptais kultūriniais darbais“ (Sescentesima Anniversaria).

Beatifikacijos iškilmėje popiežiui perskaičius beatifikacijos formulę virš Šv. Petro bazilikos katedros altoriaus buvo atidengtas palaimintojo Jurgio Matulaičio paveikslas, sukurtas specialiai beatifikacijos ceremonijai. Tuo pat metu buvo atidengtas bazilikos išorėje ant fasado pakabintas kitas palaimintojo atvaizdas. Po Vatikano bazilikos skliautais pasigirdo choro giedamas „Amen“.

Beatifikacijos formulė buvo ne paskutinis formalus aktas paskelbiant palaimintuoju. Pagal beatifikacijoms įprastą tvarką popiežius nurodė paskelbti Apaštališkąjį laišką apie 1987 metų birželio 28 dieną įvykusią beatifikaciją.

Šis popiežiaus Jono Pauliaus II dokumentas „Apostolus gentium“, patvirtintas „Žvejo žiedo“ antspaudu ir Valstybės sekretoriaus kardinolo Agostino Casaroli parašu, yra pal. Jurgio Matulaičio trumpas gyvenimo ir darbų aprašymas, nuo gimimo Lūginėje 1871 metų balandžio 13 d. iki mirties Kaune 1927 metų sausio 27 d. ir beatifikacijos proceso nuo 1967 metų vasario 9 d. iki 1986 metų liepos 30 d.

Apaštališkasis laiškas „Apostolus gentium“, pradedamas citata iš Tautų Apaštalo šv. Pauliaus laiško Titui, parinktą kaip tinkamiausią Bažnyčios ganytojui arkivyskupui Jurgiui Matulaičiui pristatyti:

„Vyskupas, kaip Dievo reikalų prievaizdas, turi būti nepeiktinas: ne savavaliautojas, ne pikčiurna, ne girtuoklis, ne kivirčius, ne gobšuolis, bet svetingas, trokštantis gero, santūrus, teisingas, šventas, susitvardęs, tvirtai laikąsis tikrojo mokymo, kad, dėstydamas sveiką mokslą, sugebėtų ir paraginti, ir atremti priešginas (Tit 1,7-9).“

Pasak popiežiaus Jono Pauliaus II, dabar jau niekas to neabejoja, kad labai aiškus apaštalo Pauliaus apibrėžimas visapusiškai atitinka Jurgiui Matulaičiui. Jo gyvenimo šventumo laipsnis pastoviai augo tiek vyskupo tarnystėje, tiek visuose jo apaštališkuosiuose, kunigiškuose ir vienuoliškuose darbuose Kristui ir Bažnyčiai taip, kad galėjo kartu su Apaštalu Pauliumi ištari: „Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip bent kai kuriuos išgelbėčiau“ (1 Kor 9, 22b).

Beatifikacijos iškilmėje šv. Jonas Paulius II pasakė daug gražių dalykų tiek apie palaimintąjį Jurgį, tiek apie lietuvių ištikimybę ir misiją Bažnyčioje.

Šiandien, pasakė Jonas Paulius II beatifikacijos Mišių homilijoje, Bažnyčia kreipiasi į Lietuvos brolius ir seseris Kristaus žodžiais: „Priimkite pranašą kaip pranašą, priimkite teisųjį kaip teisųjį“ (Mt. 10,41). Toks yra šios beatifikacijos šūkis jūsų Krikšto jubiliejui. Šventuosius reikia priimti širdimi ir tikėjimu, kad jie rodytų kelią, kuris prasideda nuo „pasinerimo Kristuje“ per Krikštą.

Ko daugiau jubiliejiniais metais palinkėti jums ateičiai? – klausė šv. Jonas Paulius II ir atsakė trigubu paraginimu:

Linkime, kad būtumėte verti Kristaus!

Būti Dievo tautai šalyje, kurią Dievas yra davęs jūsų senoliams

ir kad Dievas, Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, visada būtų jūsų Dievas (Ez 36, 28). (Vatikano radijas)