Pranciškus: kunigas neturi tenkintis „normaliu gyvenimu“

Pirmadienio ryte popiežius Pranciškus priėmė Popiežiškosios lombardų seminarijos bendruomenę, kuri mini savo naujųjų namų Romoje atidarymo penkiasdešimtmetį. Kaip ir sako pavadinimas, seminarijoje studijuoja daug jaunų vyrų iš Lombardijos, iš šiaurės Italijos, bet seminarija taip pat priima ir iš kitų valstybių ar kontinentų atvykusius kunigus. Savo mintyse Šventasis Tėvas, primindamas šventųjų Milano vyskupų Ambraziejaus ir Karolio Boromiejaus gyvenimo pavyzdžius, kalbėjo apie kunigišką gyvenimą.

Dažnai kunigo gyvenimo kelyje, pasak Pranciškaus, atsiranda pagunda, kurią reikia atstumti – būti „normaliu“, „eiliniu“, būti ganytoju, kuriam pakanka „normalaus“ gyvenimo. Tada kunigas pradeda tenkintis šiokiu tokiu dėmesiu, vertina savo tarnystę pagal tai, kaip jam sekasi ir imasi ieškoti to, kas jam patinka, tapdamas drungnu ir be tikro susidomėjimo kitais.

„Normalumas“ mums nėra ganytojo šventumas, gyvenimo dovana. Jei kunigas pasirenka būti tik „eiliniu žmogumi“, jis bus vidutiniškas, o gal ir blogiau, - sakė Pranciškus.

Šv. Karolis Boromiejus, anot jo, troško, kad ganytojai būtų Dievo tarnai ir tėvai žmonėms, ypač vargšams. Bet, ir tai naudinga visad prisiminti, gyvenimo žodžius gali skelbti tik tas, kuris savo paties gyvenime nuolatos dialoguoja su Dievo žodžiu, su Dievu, kuris kalba.

Studijų metais jums patikėta misija, - kalbėjo popiežius, - treniruotis šiame gyvenimo dialoge: jūsų studijuojamų disciplinų pažinimas nėra savitikslis, bet turi konkretizuotis maldos pokalbyje ir realiame susitikime su žmonėmis. Nėra naudinga formuotis „uždarai“: malda, kultūra ir sielovada yra svarbios to paties statinio atramos, vieningai ir tvirtai turi remti viena kitą, kad šiandienos ir rytojaus kunigai būtų dvasiniai žmonės ir gailestingi ganytojai, vidujai susiję su Viešpačiu, gyvenimo paprastume skleidžiantys Evangelijos džiaugsmą. Evangelizavimas, rodos, šiandien yra kvietimas iš naujo eiti paprastumo keliu.  Gyvenimo paprastumo, vengiant gyvenimo dvigubumo ir supasaulėjimo, besiremiant tikra bendryste su Viešpačiu ir broliais. Kalbos paprastumo: nebūnant komplikuotų doktrinų, bet Kristaus, mirusio ir prisikėlusio dėl mūsų skelbėjais.

Dar vienas dalykas, kurį popiežius ypač pabrėžė – tai kunigo dialogas ir ryšys su vyskupu, be kurio gresia izoliavimasis ir sielovadinio vaisingumo praradimas. (Vatikano radijas)