Pranciškus: Nėra šventųjų be nuodėmių; nėra nusidėjėlių be ateities

Antradienio Mišių pirmasis skaitinys iš Pirmosios Samuelio knygos kalba apie karaliaus Dovydo patepimą. Karaliumi tampa jauniausias Jesės sūnus Dovydas. Niekam, net tėvui, nebuvo atėjusi į galvą mintis, kad šis dar labai jaunas berniukas, piemuo, gali tapti Dievo pateptiniu. Tačiau Viešpats nesivadovauja žmonių kriterijais; jam svarbi ne išorė, bet širdis, - sakė popiežius Pranciškus šią sceną komentuodamas antradienio rytą aukotų Mišių homilijoje.

Mes dažnai vergaujame išvaizdai, tikime tuo kas matosi išorėje ir leidžiame, kad išorinė išvaizda nulemtų mūsų pasirinkimą, - sakė Pranciškus. Esame įsitikinę, kad yra taip, kaip mums atrodo.  Tačiau Viešpats žino tiesą. Būtent apie tai kalba šios dienos skaitinys. Pristatomi visi septyni Jesės sūnūs, bet Viešpats neišsirenka nė vieno iš jų. Pranašas Samuelis sutrikęs klausia tėvą: „Ar tai visi tavo vaikinai?“ Jesė atsako: „Dar liko jauniausias. Matai, jis avis gano”. Žmonių akimis žiūrint tas jauniausias berniukas nieko nereiškė.

Jis nieko nereiškė žmonėms, bet ne Dievui. Ir Viešpats įsakė pranašui patepti jaunėlį Dovydą karaliumi. Jam buvo suteikta Šventosios Dvasios malonė, kuri nuo tos dienos lydėjo karalių Dovydą. Jį patepė Viešpats, jis buvo Viešpaties išrinktasis. Ar tai reiškia, kad Dovydas šią akimirką tapo šventas? Ne, - sakė popiežius. Karalius Dovydas, šventasis Karalius Dovydas, tačiau ne iš karto, bet po ilgo gyvenimo, kuriame jis neišvengė ir nuodėmių.

Šventasis ir nusidėjėlis. Jis sugebėjo suvienyti karalystę, vesti Izraelio tautą, tačiau neišvengė pagundų ir nuodėmių. Jis nusikalto netgi žmogžudyste. Bandydamas nuslėpti svetimavimą, ji įsakė žudyti. Jis, šventasis karalius Dovydas – žudikas. Tačiau kai Dievas pasiuntė pranašą Nataną, kad parodytų karaliui jo kaltę, Dovydas tuoj pat viską suprato, išpažino nuodėmę ir meldė atleidimo.

Visus mus Viešpats išsirinko Krikšto akimirką, kad būtume jo tautos nariai, kad būtume šventi. Jis mus patepė šventumo keliui. Skaitydami Dovydo gyvenimo istoriją nuo paauglystės iki senatvės, matome, kad jis yra nuveikęs gerų dalykų ir nelabai gerų. Taip yra ir su mūsų krikščionišku gyvenimu, su kelione, į kurią Viešpats mus siuntė. Nėra nė vieno šventojo, kuris neturėtų savo praeities ir nėra nė vieno nusidėjėlio, kuris neturėtų ateities, - sakė popiežius Pranciškus. (Vatikano radijas)