Išpuoliai Džakartoje – bandymai paskleisti baimę didžiausioje musulmoniškoje valstybėje

Sausio 14 dieną Džakartoje, Indonezijos sostinėje, nuaidėję sprogimai galiausiai nebuvo tokie, kokie buvo planuoti: pasak žinių agentūrų pranešimų, šiuo metu turima žinių apie septynis žuvusius, tarp kurių yra penki teroristai ir jų bei policijos tris valandas trukusiame susišaudyme pasitaikę žmonės, vienas indonezietis ir vienas kanadietis. Tačiau pasikėsinimų vietos – „Starbucks“ kavinė, policijos pakelės postas – rodo ketinimus surengti kur kas kruvinesnius išpuolius.

Kol kas yra ankstoka pasakyti, kas surengė atakas. Bent vienas iš nukautų teroristų buvo jau kartą teistas islamistas, o „Islamo valstybė“ jau pareiškė, kad tai jų akcija, bet tai gali būti tik eilinis bandymas išpūsti savo grėsmę, sudaryti įspūdį, kad jų galia siekia nuo Prancūzijos iki Afrikos ir Azijos.

Tačiau Indonezijos žinovai, kaip kad Karool Kersten iš Londono Karališkojo koledžo, atkreipia dėmesį, kad ši didžiausia pasaulyje musulmonų valstybė, turinti virš 200 milijonų musulmonų piliečių, sudarančių apie 85 procentus visų gyventojų, nėra linkusi pritarti „Islamo valstybės“ fundamentalizmui. Tai liudija ir nedidelis rekrūtų iš Indonezijos skaičius „Islamo valstybėje“, vertinamas maždaug trimis šimtais. Taigi, milijonui Indonezijos musulmonų tenka mažiau nei du džihadistai, kelis kart mažiau, nei vienam Prancūzijos musulmonų milijonui. Indonezijoje gyvuoja nuosaikaus islamo tradicija, turinti ilgaamžę sugyvenimo patirtį su induistais ir krikščionimis. Kita vertus, niekas nenori nuvertinti ekstremalios retorikos įtaigos ir žiūrėti pro pirštus į islamiško fundamentalizmo pastangas suniekinti nuosaikią tradiciją, įtikinti stoti į jo gretas. Kaip tik šiomis dienomis Indonezijos spauda rašė apie įtartinus pinigų srautus iš Artimųjų Rytų, galbūt skirtus ekstremistinių kuopelių kūrimui ir stiprinimui. Gruodžio pabaigoje Džakartos policija areštavo iš kelių islamistų sudarytą celę, kuri mokėsi gaminti savižudžių diržus, tai vienur, tai kitur aptinkama ekstremistinių apraiškų.

Indonezijos dienraštis anglų kalba „Jakarta Post“ paskelbė straipsnį apie sausio 15 dieną manifestavusių žmonių grupe, laikančių plakatą su užrašu „Kami Tidak Takut“- „Mes nebijome“, patikslindama, kad tarp jų buvo buvusio šalies prezidento duktė Alissa Qotrunnada Munawaroh Rahman, Indonezijos piliečiu po čia praleistų dešimtmečių tapęs katalikų kunigas, filosofas ir jėzuitas Franz Magnis-Suseno, garsus žmogaus teisių aktyvistas Fadjroel Rachman. Azijos religinių žinių agentūra „Ucanews“ praneša apie Džakartos katalikų arkivyskupijos, kitų krikščionių bendruomenių lyderių bendrą reakciją prieš terorizmą ir raginimą vyriausybei būti budriai, o musulmonų lyderiams – neleisti fundamentalizmui tarpti, nors Džakartos miestas, jau, rodos, grįžo į normalų gyvenimo ritmą. (Vatikano radijas)