Popiežius Pranciškus: Melskimės su tikėjimu

Tikėjimas visada reiškia laimėjimą; tikėjimas ir pralaimėjimą paverčia laimėjimu, - kalbėjo popiežius Pranciškus, ketvirtadienio rytą Šv. Mortos koplyčioje aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos skaitinius apie izraelitų pralaimėjimą mūšyje su filistinais ir apie raupsuoto žmogaus pergalę – pagijimo malonę, kurios jis sulaukė tikėjimo dėka.

Ketvirtadienio Mišių pirmasis skaitinys iš Pirmosios Samuelio knygos kalba apie didžiulį Izraelio tautos pralaimėjimą. Mūšyje su filistinais žuvo 30 tūkstančių izraelitų; į priešų rankas pateko ir Sandoros skrynia, kurią prietaringų kunigų paraginti izraelitai buvo atsinešę į mūšio lauką.

Šios dienos Evangelija kalba apie pergalę. Pas Jėzų atėjo raupsuotasis ir atsiklaupęs, tai yra jį adoruodamas, maldavo: „Jei panorėsi, gali mane padaryti švarų“. Tas nelaimingas sergantis žmogus tarsi provokuoja Jėzų: „Aš esu gyvenime pralaimėjęs“. Ir iš tiesų tomis sąlygomis raupsais sergantis žmogus buvo pralaimėjęs, nustumtas į visuomenės paribį. „Tačiau tu, gali mano pralaimėjimą paversi pergale“. „Jei panorėsi, gali mane padaryti švarų“. Jėzus pasigailėjo to žmogaus, ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ Taip labai paprastai, per dvi minutes, ši kova baigėsi pergale. Kai tuo tarpu anas mūšis, apie kurį girdėjome Mišių pirmajame skaitinyje, truko visą dieną ir baigėsi pralaimėjimu. Šis sergantis žmogus turėjo savyje tai, kas jį skatino eiti pas Jėzų ir mesti jam iššūkį. Turėjo tikėjimą.

Tikėjimas – tai pergalė, - kalbėjo Pranciškus. Toks tikėjimas, kaip šio žmogaus. „Jei panorėsi, tu gali“. Pralaimėjusieji, apie kuriuos kalba pirmasis skaitinys, meldėsi Dievui, nešiojosi Sandoros skrynią, bet neturėjo tikėjimo, buvo jį užmiršę. Šis žmogus tikėjo. Pats Jėzus mums sakė, kad tikėjimas kalnus kilnoja. Jei tikime, galime perkelti kalną iš vienos vietos į kitą. Tikėjimas tai gali. Jėzus mums sako: „Ko tik prašysite mano Tėvą, duos jums dėl manęs. Prašykite ir gausite, belskitės ir bus jums atidaryta“. Tačiau tai darykite su tikėjimu. Čia glūdi mūsų pergalė.

Prašykime Viešpatį, kad mūsų malda visada būtų įsišaknijusi tikėjime, kad kiltų iš tikėjimo. Prašykime tikėjimo malonės, - kalbėjo Pranciškus. Prašykime tikėjimo dovanos. Tikėjimo neišmoksime iš knygų. Tikėjimas tai dovana, kurios turime prašyti Viešpatį. „Viešpatie, duok man tikėjimą!“  „Tikiu, Viešpatie“ – tarė tėvas, prašantis, kad Jėzus pagydytų sergantį jo vaiką. „Prašau, Viešpatie, sustiprink mano tikėjimą“. Žmogus meldė tikėdamas ir jo malda buvo išklausyta. Ir mes prašykime Viešpatį malonės melstis su tikėjimu; prašykime malonės tikėti, kad jis mums duos, ko prašome su tikėjimu. Tikėjimas yra mūsų pergalė. (Vatikano radijas)