Pranciškus: Bažnyčia smerkia nuodėmę, nes turi sakyti tiesą.

Bažnyčia smerkia nuodėmę, nes turi sakyti tiesą. Bažnyčia egzistuoja tam, kad leistų įvykti susitikimui su gailestinguoju Dievu, sako popiežius Pranciškus naujame veikale "Dievo vardas -  Gailestingumas", kurio platinimas daugelyje kraštų prasidės antradienį. Popiežiaus veikalą Lietuvoje leidykla "Baltos lankos" platins artimiausiu metu. Pasaulio masto leidybinio įvykio išvakarėse kai kurie italų dienraščiai paskelbė keletą ištraukų iš veikalo, kurio antrasis autorius, popiežiui klausimus uždavęs Bažnytinio gyvenimo apžvalgininkas Italijoje, Andrea Tornielli.

Popiežius, kalbėdamas apie save užtikrino, kad jisai yra žmogus, kuriam reikia Dievo gailestingumo. Tai iliustruoja popiežiaus ypatingas sąryšis su kaliniais, kurį jis nekartą parodė. Pranciškus sako: - Kas kart, kai peržengiu kalėjimo slenkstį eidamas švęsti liturgiją ar apsilankyti, kaskart iš naujo pasvarstau: „kodėl jie, o ne aš?“. Jų nuopuoliai galėtų būti mano nuopuoliai, tad visai nesijaučiu geresniu už (kalėjime) sutiktus žmones. 

Popiežius Pranciškus pripažino, kad jį guodžia šv. Petras: jis išsigynė Jėzaus, tačiau to nepaisant buvo išrinktas. Petras išdavė Jėzų. Jei Evangelijos mums papasakojo apie jo nuodėmę, t.y. išsigynimo nuodėmę, ir jei nepaisant to Jėzus Petrui pasakė „Ganyk mano aveles“, nemanau, kad reikėtų stebėtis, jei jo įpėdiniai ir save laiko nusidėjėliais.

Popiežius Pranciškus pasakoja, kad ypač sužavėjo Pauliaus VI ir Jono Pauliaus I įžvalgos apie savo žmogišką ribotumą – popiežius Jonas Paulius I save yra pavadinęs „dulkėmis“, ir Dievo, užpildančio asmeninių trūkumų spragas, gailestingumą.

Popiežius knygoje kviečia atkreipti dėmesį į didžiulį skirtumą tarp nuodėmės ir korupcijos. Korupcija yra nuodėmė, tačiau užuot pripažinus, kad tai nuodėmė, yra iškeliama kaip „sistema“, tampa „proginiu rūbu“, „būdas gyventi“. Atgailaujantis nusidėjėlis, kuris dėl savo asmeninio silpnumo vėl ir vėl suklumpa po nuodėmės našta galės vėl būti atleistas, jei gailisi, t.y. jei suvokia gailestingumo poreikį ir jam atsiveria. Tuo metu korumpuotas yra tas, kuris nusideda, bet nesigaili, nusideda, bet dedasi esąs tikras krikščionis, tačiau toks dvilypis gyvenimas yra skandalas. Korupcijos būsenos negalima laikyti tik dar viena nuodėme. Kad ir būna sugretinama su nuodėme, iš tikrųjų tai yra dvi skirtingos tikrovės, nors jos susijusios. Asmuo gali būti didelis nusidėjėlis, tačiau gali būti nepapuolęs į korupcijos būseną, sako popiežius Pranciškus, veikale įvardijęs keturias figūras, kurių gyvenimo pavyzdys tai įrodo. Visi keturi yra minimi Evangelijose. Tai - Zachiejus, Matas, Samarietė ir Gerasis nusikaltėlis. Visi jie, savo kaip nusidėjėliai, širdyje turėjo kažką, kas gelbsti nuo korupcijos. Jie buvo atviri atleidimui, jautė savo asmeninį silpnumą, o kaip tik tai buvo tas „pravirumas“, pro kurį galėjo ateiti Dievo galia. Taip, esame nusidėjėliai, tačiau korupcijos būsena nepriimtina.

Bažnyčia smerkia nuodėmę, nes turi sakyti tiesą. Tuo pačiu Bažnyčia apkabina nusidėjėlį, kuris prisipažįsta esąs nusidėjėliu, priartėja ir kalba apie beribį Dievo gailestingumą. Pranciškus pridūrė, jog Jėzus atleido net tuos, kurie jį nukryžiavo ir paniekino. Bažnyčia, sekdama Viešpačiu, yra pašaukta skleisti gailestingumą visiems, kurie prisipažįsta, kad yra nusidėjėliai, atsakingi už padarytą blogį, jaučiantys atleidimo poreikį. Bažnyčia yra pasaulyje ne tam kad smerktų, bet kad paskatintų susitikimą su viduje Dievo meile - su pačiu Dievo gailestingumu.

Popiežiaus Pranciškaus veikalo "Dievo vardas  - Gailestingumas" platinimas patikėtas iš viso 17 leidyklų pasaulyje: Lietuvoje veikalas ("Baltų lankų" leidyklos) bus platinamas artimiausiu metu. (Vatikano radijas)