2016-01-09 17:04:00

Lietuvos spaudos apžvalga (sausio 9 d.)


Lietuvos spaudos apžvalga

 

Šią savaitę Lietuvos spaudoje nemažai pokalbių su dvasininkais.

Vienas jų - „Bažnyčia bangavo kaip nerami jūra“. Taip pavadinta publikacija leidinyje „Būdas žemaičių“, kurioje  pasakojama, kad Jo Eminencija kardinolas Audrys Juozas Bačkis, sulaukęs garbingo amžiaus ir pasitraukęs iš Vilniaus Arkivyskupo sosto, dabar jau turi laiko ir kitokiems užsiėmimams. Su bičiuliu Antanu Gailiumi valandų valandas kalbėjosi apie ilgą ir margą savo gyvenimą – vaikystę lietuvių inteligentų šeimoje Paryžiuje, tarnystę Bažnyčiai Apaštališkosiose nunciatūrose įvairiuose kraštuose, glaudų bendradarbiavimą su popiežiumi Jonu Pauliumi II Romos Kurijoje, galiausiai apie Vilniaus arkivyskupiją ir įnirtingą darbą, atkuriant nepriklausomybę atgavusią Lietuvą ir jos santykius su Visuotine Bažnyčia. Iš šių pokalbių 2016 m. pradžioje bus parengta ir išleista kardinolo atsiminimų knyga „Taip, laimingas“ (Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai).

Interneto dienraštis „Bernardinai.lt“ publikavo pokalbį su kunigu Algirdu Šimkumi, jau trejus metus reziduojantį Nacionaliniame vėžio institute esančioje koplyčioje. Jis rūpinasi onkologinėje ligoninėje gulinčiais žmonėmis ir vaizdingais pavyzdžiais aiškina, ką daryti ir ko nedaryti, sužinojus apie sunkią artimojo ligą. „Užklupus ligai žmonės neretai klausia, kodėl, už ką, ar tai Dievo bausmė? Ką atsakyti į tokius klausimus? Atsakau, kad nei aš, nei niekas kitas pasaulyje negali atsakyti į klausimą, „kodėl“. Jeigu medicina suprastų, kodėl atsiranda tokios ligos, ji sukurtų būdus, kaip jų išvengti. Klausimas neturi atsakymo, tai yra paikas klausimas. Neseniai išėjusioje Philipo Jansy knygoje „Kur Dievas, kai skauda“, autorius labai gražiai sako, kad klausimas, kuris net sunkios ligos atveju galėtų mums padėti, yra klausimas: „Ką galiu daryti net ir sirgdamas, kaip gyventi šioje situacijoje toliau?“ Mūsų, esančių šalia ligonio, rūpestis yra ne uždavinėti klausimus, o kaip tik padėti ligoniui suprasti, kad neverta gaišti laiko ieškant atsakymų ten, kur jų nėra“, sako kun. Algirdas Šimkus. Pasak jo, kapelionų ir artimųjų, pagrindinis rūpestis – padėti žmogui patirti, kad liga nėra Dievo bausmė. Ji gali būti laiptelis, kuriuo palypėję geriau pažinsime Dievą, tapsime geresniais žmonėmis ar labiau savimi, arba ji gali tapti ašarų pilna lova, kurioje liūdni užbaigsime savo gyvenimus.

Vilniaus arkivyskupijos puslapyje skelbiama, kad sausio 5 d. pasirašytas susitarimas „Būk saugus kelyje“. Jį pasirašė LR Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivysk. Gintaras Grušas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Egidijus Skrodenis, Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas. Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriate vykusiame renginyje arkivyskupas Gintaras Grušas akcentavo, kad šiandien matomas Valstybės ir Bažnyčios bendradarbiavimo pavyzdys, kuriuo siekiama didesnės žmonių gerovės. Kelias nėra svetimas Bažnyčiai įvaizdis. Ypač šiais Gailestingumo metais žmonės kviečiami į piligrimines keliones, kurios yra ir gyvenimo kelio įvaizdis. Svarbu kelionė Dangaus link, bet svarbus ir tarpusavio santykis kelionės metu. Pagarba vienas kitam turi reikštis kiekvieną dieną, taip pat ir per santykius keliuose, - akcentavo arkivyskupas.

Sentikiams švenčiant Kalėdas, laikraštis „Kauno diena“ pristato pokalbį su Kauno sentikių bendruomenės dvasiniu vadovu Sergejumi Krasnopiorovu ir jo žmona Arianda. Straipsnyje, pavadintame „Net pyktis reikia su meile“, jie pasakoja apie sentikių tradicijas besiruošiant Kalėdoms, pasninką, dvasininko šeimos gyvenimą. „Per pamaldas sakau – svarbiausia, kad būtų meilė ir taika. Tada ir gyventi bus gera ir mums patiems, ir visiems aplinkiniams. Aišku, kiekvienas turime savo nuomonę, poreikius, juos reikia ginti, kovoti dėl savęs, net ir pyktis reikia su meile. Tada ir pasaulis būtų visiškai kitoks“, sako sentikių dvasininkas. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.