Gailestingumo metai teprimena, kad Dievas visada mūsų laukia

„Dievas yra meilė“, sakoma penktadienio Mišių pirmajame skaitinyje iš apaštalo šv. Jono Pirmojo laiško. Ką tai reiškia? Kaip tai suprasti? Apie tai popiežius Pranciškus kalbėjo penktadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.

Žodis „meilė“ taip dažnai naudojamas, kad ne visada aišku ką juo norima pasakyti. Kas yra meilė? Galbūt pagalvojame apie tą meilę, apie kurią kalba televizijos serialai, tačiau ne tai yra meilė. Kartais meile vadiname susižavėjimą asmeniu, tačiau vėliau jis išblėsta. Tad iš kur tikra meilė? „Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo... nes Dievas yra meilė“, sako apaštalas. Jis nesako „kiekviena meilė iš Dievo“, bet sako: „Dievas yra meilė“.

Šv. Jonas taip pat sako, kad Dievas pirmas mus pamilo. Ne mes, bet Dievas visada žengia pirma žingsnį. Tai matome Zachiejaus ar Sūnaus palaidūno atveju. Biblijoje yra labai daug tokių pavyzdžių. Kai kažkas slegia mūsų širdį, - sakė Pranciškus, - ir mes norime prašyti Viešpatį atleidimo, jis jau mūsų laukia pasiruošęs viską atleisti. Tam skirti ir šie Gailestingumo metai – kad žinotume, jog Viešpats mūsų laukia, laukia kiekvieno iš mūsų. Kodėl jis mūsų laukia? Nes nori mus apkabinti. Nieko daugiau. Jis nori mums pasakyti: „Sūnau, dukra, myliu tave. Aš leidau, kad dėl tavęs nukryžiuotų mano Sūnų. Tokia yra mano meilės kaina. Tokia yra mano meilės dovana.“

Viešpats mūsų laukia. Jis nori, kad mes atvertume jam savo širdis. Net jei ir jaučiame, kad nesame verti, drąsiai eikime pas Jį. Eikime pas Viešpatį ir sakykime: „Tu, Viešpatie, žinai, kad tave myliu“. Jei nedrįstame šitaip tarti, tuomet sakykime: „Tu, Viešpatie, žinai, kad aš norėčiau tave mylėti, bet aš esu nusidėjėlis, aš esu nusidėjėlė. Ir jis pasielgs su mumis kaip su sūnumi palaidūnu, kuris nuodėmingai gyvendamas iššvaistė visą palikimą. Jis, nelaukdamas kol tu baigsi sakinį, tave apkabins. Tai Dievo meilės apkabinimas, - sakė Pranciškus. (Vatikano radijas)