Artėjant Gailestingumo jubiliejui, popiežius Pranciškus
davė interviu oficialiam jubiliejaus leidiniui „Credere“. Atsakydamas į klausimą,
kas paskatino pabrėžti būtent Gailestingumą, popiežius priminė, kad šią temą Bažnyčioje
akcentavo jau Paulius VI, Jonas Paulius II ją dar labiau išplėtojo. Popiežius Pranciškus
kalbėjo apie Dievo Gailestingumą savo pirmosios Viešpaties Angelo maldos metu, tai
kilo iš vidaus, paskatino Šventoji Dvasia. Akivaizdu, kad pasauliui reikia gailestingumo,
užuojautos. Esame pripratę prie blogų, žiaurių naujienų, kurios žeidžia Dievo vardą
ir gyvenimą. Pasaulis turi atrasti, kad Dievas yra Tėvas, yra Gailestingumas, kad
nereikia eiti žiaurumo, smerkimo keliu, nes ir Bažnyčia kartais pasiduoda pagundai
vadovautis griežta linija, pabrėžiant tik moralines normas, tačiau kiek žmonių tada
lieka užribyje. Popiežius priminė Bažnyčios kaip karo lauko ligoninės vaizdinį, kur
sužeistieji gydomi, jais rūpinamasi, o ne tikrinamas cholesterolio kiekis. Kadangi
visi nešiojamės vidines naštas, visi esame nusidėjėliai, Jėzus nori atverti savo Širdies
duris, Tėvas nori parodyti savo gailestingumo esmę, todėl siunčia Šventąją Dvasią:
kad mus sujudintų ir išjudintų. Tai bus atleidimo, susitaikymo metai.
Šventasis Tėvas pasidalijo kokią svarbą dieviškas
gailestingumas turėjo jo, kaip kunigo ir vyskupo, kelyje. Pabrėždamas, kad jis yra
tas, kuriam atleista, popiežius prisiminė kaip kartą būdamas septyniolikos metų pajuto
troškimą eiti išpažinties. Išpažintį išklausęs kunigas tapo jo dvasiniu vadovu, tačiau
po metų mirė nuo leukemijos. Nors pasijuto apleistas, Pranciškus sakė tada pažinęs
Dievo gailestingumą. Gailestingumas labai siejasi ir su jo vyskupyste, kurios moto
Pranciškus buvo pasirinkęs Mato evangelijos eilutes, kurias būtų galima perteikti
tokiais žodžiais „išsirinkdamas pažvelgė į jį su gailestinga meile“.
Gailestingumo metai, pasak popiežiaus, tai ir proga
priminti „Dievo motiniškumą“ – švelnumą, Dievo švelnumą, gimstantį iš tėviško gerumo.
Dievas yra tėvas ir motina. Popiežius kalbėjo ir apie švelnumo revoliuciją, iš kurios
kyla ir teisingumas. Kaip šių Gailestingumo metų vaisių turime auginti Dievo švelnumą
kiekvienam iš mūsų. Kiekvienas turi ištarti: „esu vargšas, tačiau Dievas mane myli
tokį; taigi ir aš taip pat turiu mylėti kitus“. Galiausiai popiežius paminėjo, kad
gailestingumas gali padėti krikščionių bendruomenėms atsinaujinti pasitelkus meilumą
– nors jis gali būti dviprasmiškas, tačiau meilus paglostymas tai pirmas gestas, kuriuo
mama ir tėtis pasitinka ką tik gimusį kūdikį, kuris reiškia „linkiu tau gero“, „tave
myliu“, „noriu, kad eitum į priekį“. (Vatikano radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |