T. F. Lombardi: popiežius išryškina žemyno problemas

Besibaigiant pirmajam popiežiaus kelionės Afrikoje etapui, t. Federico Lombardi, Vatikano spaudos salės direktorius, Vatikano radijui apibendrino vykusius susitikimus. Jis paminėjo, kad ketvirtadienį vykęs susitikimas su dvasininkijos, vienuolių, seminaristų atstovais padarė ypač stiprų įspūdį, nes buvo tikras gyvybingos misionieriškos Bažnyčios Kenijoje ženklas: įspūdingas dalyvių skaičius, 8000 žmonių, o kiek dar neatvyko tų, kurie pašvenčia gyvenimą Evangelijos skelbimui ir įvairioms veikloms švietimo, sveikatos apsaugos srityje, artimo meilės darbuose. Bažnyčios gyvybingumas atsiskleidžia per asmenis, kurie paskyrė jai savo gyvenimą. Popiežius priėmė šias akimirkas labai entuziastingai iš žmonių, kurie nuoširdžiai myli Viešpatį ir Bažnyčią. Visuomet tiesioginio kontakto akivaizdoje su tokiais šiltais žmonėmis popiežius kreipiasi į juos iš širdies, kalba apie tai, kas jiems brangu: ką galbūt jau girdėjome panašiose situacijose, tačiau popiežiaus žodžiai visada ištariami naujai tiems, kurie šalia: popiežius kalba apie meilę Jėzui, tarnystę, maldą, apie tai kaip reikia atmesti bet kokias supasaulėjimo formas, prisiminti Viešpatį. Tai labai svarbios temos, be to, popiežius kalba labai konkrečiais pavyzdžiais kaip antai sakydamas: „Visada reikia įeiti per pagrindines duris, per Jėzų, o ne per langą: kitus kelius reikia palikti“. Pasak t. Lombardi, popiežiaus žodžiai visada turi pasisekimą, nes žmonės jaučia jo artimumą ir nuoširdumą. Vatikano spaudos salės direktorius prisiminė ir kitus susitikimus – pavyzdžiui, Albanijoje, kur žmonės buvo išgyvenę komunizmo kančias. Kiekviena šalis turi savo specifiką. Tačiau čia misionieriai, afrikiečiai ir afrikietės yra tarsi evangelizacijos vaisius, jie ypatingai įprasmina džiaugsmą, giesmes, gyvybingumą.

Į pastabą, kad ir Šventojo Tėvo kalba Jungtinėse Tautose buvo labai konkreti, t. Federico Lombardi atsiliepė, kad šis popiežiaus kreipimasis tiesiai siejasi su enciklika „Laudato si“, su kalba, sakyta JT būstinėje Niujorke, kitais popiežiaus pasisakymais apie tai, kaip reikia išmintingai administruoti šios Žemės, Kūrinijos ir teisingumo gėrybes. Popiežiaus kalbai būdingos dvi dimensijos: atsakomybė prieš Kūriniją, gamtą, kuri tiesiai susijusi su atsakomybe prieš asmenis, gyvenančius bendruose namuose, prieš tautas, žmones, kurie turi naudotis Kūrinijos resursais, kad galėtų oriai, teisingai, taikiai ir harmoningai gyventi su Kūrinija ir kitais. Šią liniją pažįstame, ir ji pasirodo vis labiau veiksminga ir vertinga. T. Lombardi atkreipė dėmesį, kad šalia to buvo paliestas ir naujas aspektas: tai prekybos vaistais sutartys, turint omenyje būtinybę rūpintis vargšais, bei veiksniai,  liečiantys Afrikos kontekstą: bioįvairovė Kongo upės baseine, brakonierystė ar nelegali brangakmenių ir dramblio kaulo prekyba bei kontrabanda. Taip popiežius sutelkia ypatingą dėmesį į žemyno, kuriame vieši, problemas. Tačiau kaip teisingai pasakė vienas iš trijų direktorių, kurie pasitiko popiežių: „Čia, iš Afrikos širdies, popiežius kalba visam pasauliui“. Taigi popiežiaus žinia, tokia svarbi šiam žemynui, skambėjo iš pačios jo širdies ir buvo skirta visam pasauliui.

Galiausiai t. Lombardi pabrėžė, kaip svarbu, kad popiežiaus susitikime su kitų krikščioniškų bažnyčių ir religijų atstovais pabrėžtas esminis dialogo vaidmuo. Tai irgi būdinga visoms jo kelionėms – aplink jį matome įvairių konfesijų, religijų išpažinėjus, kurie labai mielai susitinka. Popiežiaus pavyzdys juos įkvepia kartu kurti atsakomybę siekiant bendrojo gėrio žmonėms, kuriems tarnauja. (Vatikano radijas)