Viešpaties Angelo malda. Kristaus karalystės logika skiriasi nuo pasaulio

Paskutinįjį liturginių metų sekmadienį Bažnyčia minėjo Kristaus, Visatos valdovo iškilmę. Tad sekmadienio vidudienio maldos susitikime šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus kalbėjo apie tai, kokia yra Jėzaus karalystė, kokiu būdu Jis valdo.

Evangelija pasakoja apie Jėzaus ir Piloto pokalbį, kuriame Jėzus pasisako esąs karalius, bet jo karalystė yra „ne iš šio pasaulio“. Pasak Pranciškaus, tai nereiškia, kad Jėzus yra kito pasaulio karalius, bet tai, kad jis yra karalius „kitu būdu“. Tai dviejų skirtingų logikų susidūrimas. Pasaulio logika remiasi ambicija ir varžymusi, naudoja baimės, spaudimo ir sąžinių manipuliacijos ginklus. Evangelijos logika, priešingai, išreiškiama per nuolankumą ir veltumą, įsitvirtina tyliai, bet veiksmingai per tiesos galią.

Kada Jėzus save apreiškia karaliumi? Ant Kryžiaus įvykio. Kas žvelgia į Kristaus Kryžių, negali nematyti stebėtino meilės veltumo. Kas nors galėtų pasakyti – „tėve, bet tai juk nesėkmė!“ Taip, būtent, nuodėmės nesėkmė žmogiškų ambicijų nesėkmėje. O ten yra Kryžiaus triumfas, yra meilės veltumas. Kryžiaus nesėkmėje yra meilė, kurią Jėzus mums duoda.

Krikščioniui kalbėti apie galią ir jėgą reiškia kalbėti apie kryžiaus galią ir Jėzaus meilės jėgą: meilė, kuri išlieka tvirta ir priešais atmetimą, kuri yra pilno savo gyvenimo paaukojimo dėl žmonijos išpildymas. Praeiviai ir vyresnieji išjuokė ant Kryžiaus prikaltą Jėzų, metė jam iššūkį: „išgelbėk pats save nužengdamas nuo kryžiaus!“. Bet paradoksaliai Jėzaus tiesa yra tame, ką jam piktai šaukia priešininkai – „negali išgelbėti pats savęs“. Jei būtų nužengęs nuo kryžiaus, būtų pasidavęs šio pasaulio kunigaikščio pagundai. Jis negali išgelbėti savęs būtent todėl, kad galėtų išgelbėti kitus, būtent todėl, kad atiduoda gyvybę už kiekvieną iš mūsų. Kiekvienas savo širdyje pasakykime – atidavė savo gyvybę už mane, - paragino Šventasis Tėvas.

Kas tai suprato? Vienas iš dviejų piktadarių, nukryžiuotų kartu su Jėzumi, taip vadinamasis „gerasis plėšikas“, kuris meldžia – „Jėzau, atsimink mane, kai įžengsi į savo karalystę“. Tai buvo piktadarys, kuris buvo pasmerktas mirčiai už visus brutalius dalykus, kuriuos padarė savo gyvenime. Bet jis pamatė Jėzuje, Jėzaus elgesyje meilę. Tokia yra Kristaus karalystės jėga: meilė. Todėl Jėzaus karaliavimas mūsų nepavergia, bet išlaisvina iš silpnybių ir skurdo, drąsina eiti gėrio, atleidimo ir susitaikymo keliu.

Žvelkime į Kryžių, žvelkime į gerąjį plėšiką ir pasakykime kartu tai, ką ir gerasis plėšikas: „Jėzau, atsimink mane, kai įžengsi į savo karalystę“. Kai jaučiamės silpni, nusidėjėliai, parblokšti, prašykime pažvelgti į mus ir sakykime: „Tu esi ten. Nepamiršk manęs“, - kalbėjo Pranciškus.

Matydami tiek daug kančių pasaulyje, tiek daug žaizdų žmonių kūnuose prašykime Mergelės Marijos padėti mūsų įsipareigojime imituoti Jėzų, mūsų karalių, darant Jo karalystę paliečiamą per švelnumo, supratimo ir gailestingumo veiksmus.

* * *

Sukalbėjus Viešpaties Angelo maldą popiežius Pranciškus priminė, kad šeštadienį palaimintaisiais paskelbti, Barselonoje, 26 broliai kapucinai, nužudyti žiauraus persekiojimo Ispanijoje metu, praėjusiame amžiuje. Jų užtarimui patikime daug mūsų brolių ir seserų, kurie ir šiandien, daug kur pasaulyje, persekiojami dėl tikėjimo Kristumi.

Šventasis Tėvas taip pat pridūrė, kad trečiadienį prasideda jo kelionė į Afriką, kurios metu jis  aplankys Keniją, Ugandą ir Centrinės Afrikos Respubliką. Visų prašau melstis už šią kelionę, kad ji taptų broliams ir man pačiam artumo ir meilės ženklu. Visi paprašykime Dievo Motinos palaiminti tas brangias žemes, kad jose būtų įsigalėtų taika ir gerovė, - sakė Pranciškus, pakviesdamas visus kartu sukalbėti „Sveika, Marija“ maldą. (Vatikano radijas)