Konferencija „Pabėgėliai ir Lietuva“

Kastantas Lukėnas

Pirmadienį Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje vyko konferencija „Pabėgėliai ir Lietuva“, kurioje mintimis dalijosi visuomeninių organizacijų atstovai, Bažnyčios ganytojai, politikos veikėjai. Nors konferencija buvo suplanuota anksčiau, jos tematiką aiškiai paveikė prieš kelias dienas įvykdyti teroro išpuoliai Paryžiuje. Arkivyskupas Lionginas Virbalas sveikinimo žodyje kvietė malda kreiptis į Gyvybės Viešpatį, kad „gyvybės ar mirties klausimu“ paženklinta dabartinė pabėgėlių krizė taptų „gyvybės klausimu“.

Karinis ekspertas, buvęs Karinių oro pajėgų vadas Zenonas Vegelevičius, kalbėjo apie migracijos įtaką valstybės saugumui ir pastebėjo, kad valstybės saugumo situaciją blogina tiek emigracijos srautai, tiek į šalį atvykstantys, bet į jos gyvenimą menkai integravęsi žmonės.

Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Užsieniečių integracijos programos vadovė Ilma Skuodienė dalijosi pabėgėlių socialinės integracijos Lietuvoje patirtimi bei iššūkiais. Ji be kita ko pastebėjo, kad Vilniuje ir Kaune jau gyveno keli šimtai pabėgėlių statusą turinčių žmonių, bet jie paprastai nenori to akcentuoti ar būti tapatinami su pabėgėliais. Prelegentė tai iliustravo visuomenės apklausų duomenimis, rodančiais palyginti nepalankų Lietuvos gyventojų požiūrį į pabėgėlius.

Ambasadorius ypatingiems pavedimams Žygimantas Pavilionis kalbėjo apie Vakarų demokratijos krizę, išryškėjusią politikai praradus prasmės orientyrus. Jo pastebėjimu, virsmas įvykęs 2007 m. pasirašius Lisabonos sutartį, kurioje nebuvo deramai įvardintos krikščioniškosios Europos šaknys. Tiesos ir prasmės klausimai nušalinami iš svarbiųjų politinių sprendimų centrų, o vadovaujamasi pragmatiniais motyvais, paminant žmogaus laisvę ir orumą. Politikas ir diplomatas ragino Lietuvą vienytis su išlikusia mažuma šalių (pirmiausia Lenkija), kur tebėra svarbi vertybėmis grindžiama politika. Žygimantas Pavilionis ragino pirmiausia sutelkti dėmesį į „vidinius pabėgėlius“: globos namuose augančius našlaičius, taip pat mažinti emigracijos srautus kuriant palankesnę aplinką smulkiam verslui.

Politologas Laurynas Kasčiūnas kalbėjo apie klaidingas multikultūrinės visuomenės vizijas ir, deja, nesėkmingas atvykėlių musulmonų integravimo strategijas Prancūzijoje ir Švedijoje.

Pasak vyskupo Kęstučio Kėvalo, šiandienos Europa laiko „Išmintingos meilės egzaminą“. Jis minėjo jau Senajame Testamente diegiamą pagarbos svetimšaliams nuostatą, taip pat krikščionybės suformuotą švietimo bei labdaros institucijų paveldą. Vyskupas taip pat priminė popiežiaus Pranciškaus raginimą parapijoms bei bendruomenės priimti po pabėgėlių šeimą: tai ne tik kvietimas parodyti evangelinį svetingumą, bet taip pat įspėjimas nekurti atvykėlių getų. Vysk. Kęstutis Kėvalas pabrėžė, kad laisvė, atsieta nuo tiesos, išsigimsta į savivalę, o tai savo ruožtu gimdo radikalizmą.

Konferenciją organizavo Lietuvos Sąjūdžio Kauno Taryba, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija.