Lapkričio „Artuma“: Palaiminti jūs...

„...kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise persekiojo ir pranašus“ (Mt 5, 11–12).

Lapkričio „Artuma“ svarsto, ar krikščionių kančios ir skausmai turi kokią nors prasmę? Kaip pakelti vargus, kuriuos nekaltai kenčiame? Ir kaip dar galima džiaugtis nepriėmimu ar patyčiomis? Kokia iš to palaima? O gal tai reiškia, kad Dievas mus apleido?!

„Taika nėra taikinga – jos kaina yra kryžius!“ – žvelgdamas į Šventąjį Raštą pastebi kun. Linas Šipavičius. „Po kryžiaus vėliava“ gyvena kiekvienas mokinys. Bet kam tie kryžiai? Ar nebūtų patogiau gyventi ramų gyvenimą, negu laukti nežinia kada ateisiančio atlygio už nekaltą kentėjimą?

Lapkričio „Artumoje“ spausdiname naujausiųjų laikų kankinių dienoraščių ištraukas, atskleidžiančias, kuo jie gyveno, ką jautė ir ko troško prieš paaukodami savo gyvybes. Ką reiškia palikti viską – namus, šeimą, artimuosius, visa, ką turi, paaukoti dėl Kristaus?..

„Gimdydama viena miške, bunkeryje, mama šaukėsi Dievo. Atrodė, Jis jos negirdi...“, – persekiojimų išskirtos šeimos istoriją „Artumos“ skaitytojams pasakoja tądien gimusi Gabija Bulanavičiūtė-Vilėniškienė. Su partizanų būriu suimtas tėvas nė nežinojo, kad jo žmona laukėsi, kol vieną dieną kalėjime prie maisto davinio rado slaptą laiškelį, o tuo metu šaltame bunkeryje, nežinodama net koks metų laikas, ilgus mėnesius tūnojo žmona su dukterimi ant rankų...

Skiltyje „Atokvėpio valandai“ pristatome Nerijos Putinaitės knygą „Nugenėta pušis“, kurioje autorė žvelgia į sovietmečio ateistinės sistemos užkulisius ir sykiu gilinasi į ekskunigų įsitraukimą/įtraukimą į ateizacijos procesą.

„Kunigystė, kaip ir filosofija, – ne visiems pasiekiamas pašaukimas“, – taip savo sūnums aiškino iškilus lietuvių filosofas Juozas Girnius, kuriam šįmet būtų suėję 100 metų. Kokį Girnių matė artimieji ir draugai? Ar teisus buvo Karlas Jaspersas, sakydamas, kad šiam filosofui netekus tėvynės, tėvynė neteko filosofo?

Vatikane ką tik pasibaigė šeimai skirtas Vyskupų sinodo susirinkimas. Atsiliepiant į popiežiaus raginimą diskutuoti apie realius šeimai kylančius iššūkius, spalio „Artumoje“ spausdinome katalikų pasidalijimus apie natūralaus šeimos planavimo (NŠP) sunkumus. Publikacija nepaliko abejingų! Susilaukėme įvairių komentarų ir dar daugiau klausimų, kurie prašosi toliau gvildenti rūpimą temą. Šį mėnesį pateikiame kai kuriuos skaitytojų atsiliepimus.

O štai vienuolis kapucinas, kunigas Ksaweras Knotzas atkakliai siekia darnos šeimose ir be jokių tabu su jomis kalbasi apie lytinį bendravimą! Bet ar kunigas gali ką nors apie tai išmanyti?!

„Žinoma, šeimoje yra sunkumų. Šeimoje mes ginčijamės. Kartais šeimose svaidome indus. O vaikai šeimose kelia galvos skausmą. Ir jau nekalbu apie uošves! Šeimos visuomet, visuomet turi kryžių. Visuomet!“ – sakė popiežius Pranciškus, kreipdamasis į šeimas Pasaulio šeimų susitikime Filadelfijoje (tekstą spausdiname II viršelyje) ir bandydamas padėti sutuoktiniams, kad sunkumų kamuojami nepamirštų, jog po kryžiaus ateina prisikėlimas!

Mylintys visada persekiojami, kenčia ir susiduria su blogiu. Gal lapkričio „Artuma“ padės suprasti, ką reiškia sąmoningai rinktis meilę Dievui ir meilę žmogui? Malonaus skaitymo žvarbiais lapkričio.