Pranciškus: Dievas negali nemylėti

„Jei Dievas su mumis, kas gi prieš mus?“ – šie ketvirtadienio ryto Mišiose skaityti šv. Pauliaus žodžiai skamba kai pergalę skelbiančių nugalėtojų šūkis. Gali susidaryti įspūdis, kad juosž glūdi tam tikra triumfalizmo gaida. Tačiau jų prasmė kitokia – mes esame laimėtojai, ne dėl to, kad laimėjome savo pastangomis, bet dėl to, kad Dievas mums padovanojo savo Sūnaus pergalę. Tą pabrėžia ir Paulius: „Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės?“ Taip popiežius Pranciškus kalbėjo ketvirtadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.

Ne mes nugalėjome mūsų priešus, nuodėmę, - kalbėjo Pranciškus. Ne. Tačiau mes esame taip pat labai susieti su Dievo meile, kad niekas – joks asmuo, jokia galia negali mūsų nuo šios meilės atskirti. Paulius aiškiai mato šią dovaną, kuri yra daugiau negu dovana: tai naujo sukūrimo dovana, tai atgimimo Jėzuje Kristuje dovana. Jis pamatė Dievo meilę; meilę, kurios neįmanoma paaiškinti.

Žmogus gali šią dovaną atmesti, gali rinktis tuštybę, išdidumą, nuodėmę, tačiau dovana vis tiek yra, - kalbėjo popiežius.

Dovana tai Dievo meilė. Dievas nenori mūsų palikti. Tai Dievo silpnybė. Mes sakome, kad Dievas yra galingas, viską gali. Visą, išskyrus viena dalyką – atsiriboti nuo mūsų. Šią meilę padeda suprasti šios dienos Evangelija, kalbanti apie Jėzų, verkiantį dėl Jeruzalės. Jėzus verkė! Jėzus verkė Jeruzalės ir tose ašarose glūdi visas Dievo bejėgiškumas, jo nesugebėjimas nemylėti, nesugebėjimas atsiskirti nuo mūsų.

Dievas negali nemylėti! Tai yra mūsų saugumas. Aš galiu atmesti tą meilę; galiu ją atmesti taip kaip iki pat gyvenimo galo ją buvo atmetęs gerasis plėšikas. Ten, gyvenimo pabaigoje jo laukė ši meilė. Patį blogiausią žmogų, pati džiausią keikūną Dievas myli su tėvišku gerumu, myli kaip tėtis. Kaip sako Paulius, kaip sako Evangelija, kaip sako Jėzus: Dievas mus globoja kaip perekšlė savo viščiukus. Galingasis Dievas, Visagalis Dievas – verkia. Šiame Jėzaus verksme dėl Jeruzalės, jo ašarose, yra vis Dievo meilė. Dievas verkia manęs, kai aš nuo Jo nutolstu. Dievas verkia kiekvieno iš mūsų. Dievas verkia piktadarių, darančių nusikaltimus, kenkiančių visai žmonijai. Jis laukia, nesmerkia, verkia. Kodėl? Dėl to, kad myli. (Vatikano radijas)