Vyskupų afrikiečių balsas sinode

Tarp 272 Sinode apie šeimą dalyvaujančių vyskupų penkiasdešimt keturi yra iš Afrikos kontinento. Prancūzų savaitraštis „Famille Chretienne“ paskelbė interviu su vienu iš jų, vyskupu iš Benino Eugenijumi Kirilu Houndekonu.

Paklaustas apie pirmąsias Sinodo dienas, ganytojas iš Afrikos pripažino, kad sumaišties buvo, kad pozicijos galėjo greitai pasidalinti į du polius, kad kilo įvairūs klausimai: koks yra Sinodo tikslas, kokia popiežiaus pozicija, ar Sinodas skirtas atsakinėjimui į žiniasklaidos klausimus ar apmąstymui apie šeimą, kaip iškelti krikščioniškąjį paveldą ir jį parodyti šiandien?

Šiame kontekste popiežiaus Pranciškaus antradienį pasakyta kalba iš tiesų labai nuramino. Gal ne visi liko patenkinti, bet dauguma, su kuriais jam teko kalbėti, buvo iš tiesų nuraminti, sakė vyskupas Houndekon, pridūręs, jog popiežiaus žodžiai padėjo neskubėti, suprasti, kad dabar tik pradžia ir kad išvadoms ne laikas. Popiežius suvaldė sutrikimą ir vėl nustatė kryptį. Tai svarbu, nes tai popiežius sušaukė vyskupus. Jis nori padėti savo bendradarbiams, skirtingiems, mąstyti ir padėti atrasti žodį, kuris paliečia ir yra tvirtas. (...) Popiežius yra ir arbitro, ir taikytojo vaidmenyje.

Pasak ganytojo iš Benino, afrikiečių vyskupai dažnai kartu mąsto apie šeimą. Nors negalima pasakyti, kad yra priimti tvirti nusistatymai, tačiau dauguma mano, jog nėra pakankamai naudojamasi Bažnyčios minties apie šeimą lobiais.

Paklaustas apie Komunijos antrą kartą susituokusiems davimą, vyskupas pripažino nematąs to pagrindo, atitikimo Dievo Žodžiui ir Dievo valiai. Kita vertus, nereikia manyti, kad negalėjimas priimti eucharistinės Komunijos yra atskyrimas nuo Bažnyčios. Taip tikrai nėra. Reikia geriau ruošti santuokai ir geriau dvasiškai lydėti tuos, kurių situacija nebepataisoma.

Klausiamas ar ganytojai iš Afrikos nesijaučia kaip nors nustumti į šalį, vyskupas Houndekon pasakė, kad ne: tiek šiame, tiek praėjusių, 2014 metų Sinode, kuriame jis pats dalyvavo, vyskupai afrikiečiai pasisako plačiai ir aktyviai. Yra ir specifinių afrikietiškų problemų, kaip kad daugpatystė, poligamija.

Anot vyskupo, Afrika pačia savo kultūra kvėpuoja Dievu. Pas mus daug kas, - sakė jis, - turi vardą, kuriame minimas „Dievas“. Dievas yra mūsų gyvenime ir mes nebijome pasakyti Jo vardo. Mes nebijome ginti Jo nuostatų. Afrika šiam Sinodui gali suteikti savo visišką prisirišimą prie tikėjimo (...). Dieviškoji tikrovė liečia mūsų odą. Gyvenimas Afrikoje kvėpuoja Dievu ir vyskupai afrikiečiai nebijo ginti pozicijas, kurias Europoje sunku pasakyti arba reikia pasakyti paslėptais žodžiais. O mes kalbame laisvai. (Vatikano radijas)