Popiežius JAV vyskupams: Žiūrėkite į pasaulį iš Kryžiaus perspektyvos

Vašingtono katedroje popiežius Pranciškus susitiko su visu Jungtinių Valstijų episkopatu – su beveik visais keturiais su puse šimto vyskupijoms vadovaujančių ganytojų, taip pat augziliarų ir emeritų.

Gana ilgoje kalboje vyskupams popiežius priminė artimus Bažnyčios Jungtinėse Valstijose ryšius su Petro Įpėdiniais, ypač su pastarųjų dešimtmečių trimis Pranciškaus pirmtakais. Neatvykau jūsų teisti ar mokyti, - sako Pranciškus. Norėčiau pasikalbėti apie tą seną ir tuo pat metu visada naują mūsų pareigą klausti savęs: kokiu keliu turime eiti, su kokiais jausmais, kokia dvasia turime darbuotis? Popiežiaus kalboje aptarti kai kurie esminiai Bažnyčios tapatybės ir misijos elementai, kuriuos popiežius primena Bažnyčiai Amerikoje.

Vietinėms Bažnyčios vadovaujančių vyskupų tapatybės ir misijos pagrindas yra jų pašaukimas vadovauti bendruomenės maldai, mokyti bendruomenę ir ją ganyti. Tačiau malda – tai ne šiaip malda, bet artima vienybė su Kristumi; mokymas ir vadovavimas - tai ne tik doktrinos mokymas, bet džiugus priskėlusio Viešpaties skelbimas. Reikia stengtis pakilti iki Kristaus Kryžiaus aukštumų, nes tik iš tokios perspektyvos ganytojas sugebės širdies akimis matyti savo kaimenę. Reikia vengti viską matuoti pagal save.

Pasak popiežiaus, svarbi vyskupo savybė yra sugebėjimas numatyti įvykius, turėti administratoriaus gabumų, tačiau dar svarbiau – iš Kristaus Kryžiaus perspektyvos žiūrėti į pasaulyje vykstančias šviesos ir šešėlių kovas. Vargas ganytojams, - sako popiežius, - kurie iškelia kryžių kaip pasaulietiškų kovų vėliavą. Tačiau negalima šalintis pasaulio, užsidaryti tarp keturių sienų. Popiežius primena, kad ir pirmieji apaštalai iš pradžių buvo prislėgti ir išsigandę, tačiau gavę Šventąją Dvasią jie drąsiai išėjo į pasaulį. Ir mums duota ne baimės, bet drąsos Dvasia. Negalime pasiduoti baimei ir paralyžiui, turime sėti Evangelijos sėkla net ir esant nepalankiam orui, neturime užsidaryti savo aptvaruose ir verkšlenti, kad negrįžta gerai orai.

Kita popiežiaus paliesta tema – tai Bažnyčios pareiga ugdyti susitikimo kultūrą. Tam reikalingas dialogas. Tačiau jį turime suvokti ne kaip gudrią strategiją, o kaip ištikimą Jėzaus valios vykdymą, kuris visus žmones, net ir tuos, kurie pas jį ateina paskutinę valandą, apdovanoja savo meilės gausa. Popiežius pabrėžia, kad visų pirma patys vyskupai turi palaikyti nuoširdų tarpusavio dialogą. Kovinga ir netaiki kalba netinka ganytojo lūpoms. Neturėtų būti jai vietos ir širdyje. Žmogų gali įtikinti tik gerumas ir meilė. Reikia sekti Jėzaus romumu ir nuolankumu.

Vyskupai savo misiją turi vykdyti kolegiškai, palaikydami tarpusavio bendrystę. Šiandien aplink matome daug nesantaikos ir susiskaldymo. Bažnyčia negali skaldytis į tarpusavy besivaržančias stovyklas. Vyskupų pareiga saugoti vienybę, kurios pagrindas yra Dievo Žodis ir kartu laužoma Duona. Kiekviena vietinė Bažnyčia yra katalikiška, nes palaiko ryšius su visomis kitomis vietinėmis Bažnyčiomis ir su Romos Bažnyčia, kuri pirmauja meilėje.

Popiežiaus kalboje taip pat paminėti kai kurie konkretūs iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria Bažnyčia Jungtinėse Valstijose. Žmogaus laisvė ir orumas priklausys nuo to, kaip šiandien atsilpsime į šiuos iššūkius. Negimę vaikai tampa abortų aukomis, vaikai ir suaugusieji žūsta nuo bombų, skęsta geresnio gyvenimo ieškantys migrantai, atstumiami seni ir sergantys žmonės, karai, terorizmas, smurtas, prekyba narkotikais, plėšrūniškas gamtos išteklių naudojimas. Bažnyčia negali vengti šių klausimų ar apsimesti, kad jų negirdi. Ypatingai terūpi Šeimos Evangelijos skelbimas. Popiežius pastebėjo, kad prie šeimos gyvenimo ir pašaukimo šiandieniame pasaulyje ir Bažnyčioje temų jis dar turės progos sugrįžti po kelių dienų susitikdamas su Filadelfijoje vykstančio Pasaulinio šeimų susitikimo dalyviais.

Galiausiai popiežius savo kalbą užbaigė dviem prašymais. Visų pirma, kad vyskupai būtų kaip tėvai savo bendruomenių nariams, ypač savo bendradarbiams kunigams. Antrasis prašymas liečia migrantus. Amerikos Bažnyčia, visada dosniai juos rėmusi, teneapleidžia jų ir šiandien. (Vatikano radijas)